Turiu vieną, atrodytų, keistą įprotį – kai liftas sustoja reikiamame aukšte, aš neišlipu iš karto. Palaukiu kokias tris sekundes. Draugai prie to jau pripratę, bet nepažįstami dažnai žiūri nesuprasdami.
Kartą net išgirdau: „Tai išeisit ar stovėsit čia amžinai?“
Anksčiau ir pats piktindavausi, kai žmonės lifte trukdo išeiti – kol kartą susipažinau su vienu senu liftų meistru. Jo pasakytas dalykas viską pakeitė.
Kame reikalas?
Jeigu kada nors esate jautę, kaip liftas sustoja su lengvu trūktelėjimu, ypač senesniuose pastatuose – štai čia ir slypi esmė. Atrodo, kad liftas jau sustojo, durys atsiveria, bet jo kabina dar gali būti ne visiškai sulyginta su aukšto grindimis. Vos keli centimetrai – bet jie gali būti lemtingi.
Būtent tokiose situacijose žmonės dažnai pasitempia kulkšnis – ypač jei skuba ar žiūri į telefoną.
Pasak meistro, kai kurie liftai – ypač senesni – atidaro duris anksčiau, nei kabina pilnai sustoja. Tai pavojinga, nes vos tik žengiant žingsnį, kabina gali truputį šoktelėti aukštyn ar žemyn.
Įsivaizduokite:
Jūs dedate koją lauk – o liftas bum! – ir šiek tiek pajuda. Rezultatas? Prarastas pusiausvyros jausmas, paslysta koja, pasitempta kulkšnis. Blogiausiu atveju – smūgis veidu į durų kraštą.
Liftų meistras pasakojo, kad net yra statistika – dauguma traumų įvyksta būtent su tais, kurie skuba. Žmonės net nepažiūri, ar saugu, ir patenka į nesutvarkytų liftų spąstus.
Ir išties…
Nuo tada, kai pradėjau laukti tas kelias sekundes, pastebėjau – net ir naujuose liftuose kartais kažkas cypteli ar suvirpa. Tas sustojimas nėra toks tobulas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Todėl meistro patarimas pasiteisino. Sustok. Palauk tris sekundes. Įsitikink, kad kabina tikrai stovi ir niekas nekruta. Tada išeik ramiai. Maža pauzė – bet poveikis milžiniškas.
Pradžioje buvo keista
Mes juk visi įpratę skubėti. Durys atsivėrė – žingsnis pirmyn! Bet trys sekundės – tai smulkmena, palyginti su saugumu.
Tai tapo tokiu pat įpročiu kaip pažiūrėti į abi puses prieš pereinant gatvę, net kai dega žalia šviesa.
