Pirmojo šių metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją – avarijų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų – net 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys. Šie skaičiai primena, kad mūsų keliuose vis dar netrūksta pavojingų situacijų, kurias galime ir turime kontroliuoti.
Viena iš pagrindinių problemų išlieka greičio viršijimas. Šiemet net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių įvyko dėl per didelio greičio arba netinkamai pasirinkto važiavimo greičio. Tai reikšmingas padidėjimas, palyginti su pernai, kai tokie įvykiai sudarė 36 proc. visų mirtinų avarijų. Kaip sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, net ir nedidelis greičio viršijimas gali labai padidinti avarijos sunkumą, todėl svarbu suprasti, kad greičio jėga gali turėti labai skaudžių pasekmių kelyje.
Greitis ne vienintelė problema
Tačiau greitis nėra vienintelė problema. Pirmenybės taisyklių nesilaikymas yra dar viena dažna avarijų priežastis. Tai dažniausiai pasitaiko sankryžose, žieduose, posūkiuose ir išvažiuojant iš šalutinių kelių. Kaip pastebi G. Petrikas, tai nėra vien techninis kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir platesnė eismo kultūros problema. Neatsakingas elgesys kelyje dažnai sukelia pavojų ne tik vairuotojams, bet ir labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukų naudotojams.
Alkoholis – opi problema
Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo išlieka opia problema. TKA duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. Nors šių įvykių skaičius sumažėjo, palyginti su pernai (28 atvejai), jų pasekmės vis tiek išlieka itin skaudžios. Neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje ir jų reakcijos laikas gerokai ilgėja. Tai rodo, kad ši problema išlieka aktuali ir reikalauja daugiau dėmesio.
Be to, ne tik vairuotojai yra kalti dėl avarijų. G. Petrikas pastebi, kad net 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kai jie kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tai reiškia, kad eismo saugumas nėra tik vairuotojų atsakomybė – visi eismo dalyviai turi elgtis atsakingai, būti budrūs ir laikytis taisyklių, kad išvengtų nelaimių.
Saugus atstumas – ne lietuviui
Saugaus atstumo nesilaikymas taip pat yra dažna avarijų priežastis, ypač intensyvaus eismo metu didmiesčiuose ir greitkeliuose. Tai sudarė 16 proc. visų sužeidimų avarijų metu per pirmąjį metų ketvirtį. Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, kurių pasekmės gali būti ilgalaikės – nuo automobilių apgadinimų iki rimtų traumų, tokių kaip kaklo, nugaros ar stuburo pažeidimai.
Galiausiai, G. Petrikas primena, kad net ir nedidelė avarija gali turėti nemalonių pasekmių – nuo nenumatytų finansinių išlaidų iki ilgo automobilio remonto laikotarpio ar mobilumo praradimo. Laimei, šiandien draudikai siūlo daugiau galimybių sumažinti tokių situacijų nepatogumus. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ suteikia pakaitinį automobilį net ir tiems, kurie turi tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, jei avarija įvyko dėl jų kaltės. Tai padeda išvengti mobilumo trikdžių ir neprarasti įprasto gyvenimo ritmo po eismo įvykio.
Parašyti komentarą