NASA išanalizavo 30 metų palydovinius jūros lygio matavimus ir paskelbė liūdną statistiką. Ir nors skaičiai gali atrodyti nereikšmingi, jie yra artėjančios nelaimės pranašai.
Žinia nuvilia, nes šis procesas nesustoja. Net ir atsižvelgiant į nedidelius pokyčius dėl natūralių veiksnių, tokių kaip La Niña srovė, kuri periodiškai vėsina vandenynus, jūros lygis ir toliau kyla.
Statistika
- Nuo 1993 metų jūros lygis iš viso pakilo 9,1 centimetro .
- Nuo 2021 iki 2022 metų vanduo pakilo 0,27 centimetro.
- Iki 2050 m. jūros lygis kils 0,66 centimetro per metus.
Praėjusiais metais NASA apskaičiavo, kad iki 2050 metų vandens lygis JAV pakrantėje gali pakilti 30 centimetrų, palyginti su dabartiniu lygiu. Padėtis gali pablogėti kitose pasaulio vietose.
Priežastys ir pasekmės
Tokia padėtis yra žmogaus sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tai, pavyzdžiui, per didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ar metanas, kiekis, kurį žmonės išskiria į atmosferą. Klimato kaita turi daug padarinių visame pasaulyje, tačiau ji ypač ryški Žemės ledo sluoksnyje ir ledynuose.
Vien per pastaruosius metus Antarkties ledynas tirpsta greičiau nei įprastai, o tai paveikė net vasaros temperatūrą. Pasikeitė ir Grenlandijos ledyno stabilumas – šiandien tai yra pagrindinis jūros lygio kilimo veiksnys. Naujausi tyrimai rodo, kad Grenlandijos ledynas yra netoli to taško, nuo kurio nebegalima bus grįžti. Prasidės nebegrįžtami procesai.
Visa tai ilgainiui paveiks žmonių gyvenamas teritorijas. Pakrantės zonos, kuriose žmonės pasistatė savo namus, bus užtvindytos, sukeldamos migraciją į salas ir žemynus. Iš viso ši problema palies mažiausiai 800 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tokie miestai kaip Majamis, Niujorkas, Bankokas, Šanchajus, Lima (Peru), Keiptaunas ir daugelis kitų nuolat kentės nuo jūros vandens įsiskverbimo. Tas pats pasakytina apie jūrų uostus, poilsio zonas ir kt.
Jūros lygio kilimas taip pat kelia grėsmę laukinės gamtos populiacijoms, deltos regionams, pelkėms ir šlapžemėms.
