Pastaraisiais metais elektroninės patyčios tapo vis opesne problema Lietuvos visuomenėje. Naujausi tyrimai ir statistika rodo, kad internetinių patyčių mastas šalyje nuolat auga, o šio reiškinio pasekmės tampa vis rimtesnės tiek vaikams, tiek suaugusiems. Straipsnyje analizuojama dabartinė situacija, nagrinėjamos patyčių internete didėjimo priežastys bei siūlomi galimi sprendimo būdai.
Dabartinė situacija: ką rodo statistika
Remiantis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo beveik 60 procentų. 2023 metais užfiksuota virš 3500 pranešimų, susijusių su elektroninėmis patyčiomis, lyginant su maždaug 2200 pranešimų 2020 metais.
Lietuvos kibernetinio saugumo centro atliktas tyrimas parodė, kad beveik 35% Lietuvos vaikų ir paauglių yra patyrę patyčias internete, o 28% prisipažįsta patys dalyvavę elektroninėse patyčiose prieš kitus. Šie skaičiai viršija Europos Sąjungos vidurkį, kur patyčias internete patiria apie 30% nepilnamečių.
Alarmavimo verta tendencija – patyčių pobūdžio kaita. Nuo paprastų įžeidžiančių komentarų pereinama prie sudėtingesnių ir pavojingesnių formų: tapatybės vagysčių, privačios informacijos atskleidimo, gąsdinimų ir sistemingo persekiojimo.
Internetinių patyčių augimo priežastys
Technologijų prieinamumas ir skaitmeninės kompetencijos stoka
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išmaniųjų įrenginių prieinamumas didėja. Statistikos departamento duomenimis, 2023 metais net 97% Lietuvos namų ūkių turėjo prieigą prie interneto, o išmaniuosius telefonus naudojo 92% gyventojų. Tačiau technologijų naudojimo įgūdžiai neretai atsilieka nuo technologijų prieinamumo – skaitmeninių kompetencijų stoka lemia netinkamą elgesį internete.
Socialinių tinklų įtaka ir anonimiškumo jausmas
Socialiniai tinklai sukuria terpę, kurioje anonimiškumo jausmas sumažina atsakomybės pojūtį. Tyrimai rodo, kad 68% visų elektroninių patyčių atvejų Lietuvoje įvyksta būtent socialinių tinklų platformose. Populiariausiose platformose kaip „TikTok”, „Instagram” ir „Facebook” patyčių atvejų skaičius kasmet auga vidutiniškai 15%.
Pandemijos pasekmės
COVID-19 pandemija ir su ja susijęs nuotolinis mokymasis bei darbo organizavimas paspartino skaitmenizacijos procesus, tačiau kartu padidino ir internetinių patyčių riziką. Karantino laikotarpiu elektroninių patyčių atvejų skaičius išaugo 27%, o ši tendencija, nors ir sulėtėjusi, išlieka ir post-pandeminiu laikotarpiu.
Teisinės bazės ir prevencijos mechanizmų trūkumas
Lietuvos teisinis reguliavimas ne visada spėja prisitaikyti prie greitai kintančios skaitmeninės aplinkos. Nors įstatymuose yra numatytos tam tikros atsakomybės už elektronines patyčias, jų praktinis taikymas susiduria su sunkumais, ypač kai kalbama apie nepilnamečių elgesį internete.
Elektroninių patyčių pasekmės
Patyčios internete sukelia rimtas psichologines pasekmes aukoms. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto atliktame tyrime nustatyta, kad 42% patyčias patyrusių paauglių kenčia nuo padidėjusio nerimo, 38% patiria depresijos simptomus, o 25% susiduria su miego sutrikimais.
Švietimo ekspertai pastebi, kad elektroninės patyčios neigiamai veikia mokymosi procesą ir motyvaciją. Mokiniai, patiriantys patyčias, dažniau praleidžia pamokas, jų mokymosi rezultatai blogėja, mažėja įsitraukimas į mokyklos veiklas.
Ilgalaikės patyčių pasekmės gali būti itin rimtos – nuo socialinės izoliacijos iki savižudybės minčių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duomenimis, net 15% paauglių, patyrusių elektronines patyčias, svarsto apie savižudybę.
Sprendimo būdai
Švietimas ir prevencija
Skaitmeninio raštingumo ir saugaus elgesio internete programos turi tapti privaloma ugdymo dalimi visose mokyklose. Tokios programos, kaip „Saugesnis internetas”, turėtų būti plečiamos ir įtraukiamos į formalųjį ugdymą nuo pradinių klasių.
Tėvų įtraukimas ir švietimas
Tėvų vaidmuo prevencijoje yra esminis. Tyrimai rodo, kad šeimose, kur tėvai aktyviai domisi vaikų veikla internete ir aptaria saugaus elgesio principus, elektroninių patyčių rizika sumažėja 40%. Būtina organizuoti tėvams skirtas švietimo programas apie skaitmeninį saugumą.
Teisinės bazės tobulinimas
Reikalingi teisės aktų pakeitimai, kurie aiškiai apibrėžtų elektronines patyčias ir numatytų efektyvius mechanizmus reaguoti į jas. Svarbu užtikrinti, kad teisinė sistema būtų pritaikyta prie šiuolaikinių technologijų realijų.
Technologiniai sprendimai
Socialinių tinklų platformos privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo vartotojų saugumą. Automatinės turinio filtravimo sistemos, greito pranešimo apie patyčias mechanizmai ir griežtesnė vartotojų veiksmų kontrolė gali ženkliai sumažinti elektroninių patyčių mastą.
Psichologinė pagalba aukoms
Būtina stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą mokyklose ir internetinėje erdvėje. Emocinės paramos linijos, specializuotos programėlės ir konsultavimo paslaugos turėtų būti lengvai prieinamos kiekvienam, patyrusiam elektronines patyčias.
Elektroninių patyčių problema Lietuvoje reikalauja kompleksinio požiūrio ir visų suinteresuotų šalių – valstybės institucijų, švietimo įstaigų, tėvų, technologijų kompanijų ir pačių vaikų – bendradarbiavimo. Tik visapusiškos prevencijos, švietimo ir reagavimo strategijos gali padėti suvaldyti šią augančią problemą.
Nors statistika kelia nerimą, tačiau didėjantis dėmesys šiai problemai ir augantis visuomenės sąmoningumas teikia vilties, kad elektroninių patyčių tendencija Lietuvoje gali būti pasukta mažėjimo linkme. Svarbiausia suprasti, kad saugi internetinė erdvė yra visų mūsų atsakomybė, ir kiekvienas galime prisidėti prie jos kūrimo.
Parašyti komentarą