Pelėdos yra neįtikėtinai įgudusios maskuotės meistrės – tikros aplinkos susiliejimo ekspertės. Dėl savo gebėjimo įsilieti į natūralią aplinką jos tampa beveik nematomos. Dažnai pastebėti pelėdą medyje yra taip pat sunku, kaip rasti adatą šieno kupetoje – tai retas sėkmės atvejis ir savotiškas gamtos nuotykis. Be to, net žmogus su puikiu regėjimu negali būti tikras, kad ją pastebės.
Pelėdų plunksnų spalva, raštas ir faktūra beveik tobulai dera su jų gyvenamosios aplinkos – dažniausiai medžių – žieve, kurios šiurkštumas ir atspalvis susilieja su pelėdos išvaizda. Tokia maskuotė ne tik apsaugo nuo plėšrūnų, bet ir leidžia nepastebėtoms priartėti prie grobio. Net patyrę gamtos stebėtojai ir paukščių fotografai, turintys įgūdžių bei lavintą akį, neretai pasiduoda pelėdos paslaptingumui.
Visa tai liudija neįtikėtiną gamtos gebėjimą prisitaikyti – evoliucija šiuos naktinius plėšrūnus apdovanojo ne tik puikia klausa ir rega, bet ir beveik nepralenkiama geba susilieti su aplinka bei išgyventi ten, kur kiti būtų pastebėti iš karto.
Norite pasitikrinti savo budrumą ar sėkmę?
Pabandykite rasti paukštį šiame nuotraukoje:
(Kitame puslapyje bus parodyta, kur jis slepiasi, bet kol kas galite nuotrauką įdėmiai apžiūrėti – gal tai jums padės.)
Nuotrauką padarė laukinės gamtos fotografas Kenas Andersonas. Jis pripažino, kad šią rudą pelėdą pastebėjo ne plika akimi, o naudodamas termovizorių. Pažiūrėkite patys – per šį prietaisą pelėda atrodo visai „nematoma“:
Tai tikrai įdomu! Termovizoriaus naudojimas yra puikus būdas aptikti gyvūnus, kurie paprastai yra sunkiai pastebimi. Pelėdos, dėl savo šilumos, tampa matomos naudojant šią technologiją, fiksuojančią infraraudonąją spinduliuotę.
Tai leidžia fotografams ir tyrėjams geriau suprasti gyvūnų elgseną bei aplinką, kurioje jie gyvena.
Keno Andersono darbas neabejotinai atveria vertingą žvilgsnį į šią nuostabią pelėdą ir jos gebėjimą susilieti su aplinka!
Ar tau pavyko rasti šią žavingą pelėdą? Atsakymas kitame puslapyje
Parašyti komentarą