Kibernetinio saugumo specialistai nuolat primena apie sukčiavimus, vykdomus telefonu, SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu. Užpuolikai dažnai apsimeta banko atstovais. Jie tvirtina, kad būtina imtis veiksmų siekiant apsaugoti pinigus, o tai praktiškai lemia pinigų praradimą.
Saugumo specialistai reguliariai įspėja apie nusikaltėlius, kurie apsimeta policijos pareigūnais, banko darbuotojais, FNTT, Google ar net pašto darbuotojais. Jie bando jus įtikinti, kad turite imtis skubių veiksmų savo banko sąskaitoje, kad apsisaugotumėte nuo įtartinos veiklos.
Tai tipiška socialinės inžinerijos pasaulio gudrybė, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad brangaus laiko lieka vis mažiau. Tokio tipo sukčiavimas vadinamas telefono apgavyste, kai manipuliuojama skambinančiojo numeriu.
Taip atsitinka, be kita ko, dėl VoIP sistemų pažeidžiamumo. Dėl to telefono ekrane gali būti rodomas tikrasis pasirinktos institucijos karštosios linijos numeris. Situacija tampa dar pavojingesnė, jei banko numeris saugomas telefonų knygoje, todėl lengviau patikėti, kad kas nors iš tikrųjų skambina iš banko.
Skambučio metu sukčiai dažnai užsimena, kad mūsų santaupoms gresia pavojus, ir pasiūlo pervesti lėšas į vadinamąją techninę sąskaitą arba įdiegti nuotolinės prieigos programą. Į tokius pasiūlymus turėtume būti itin budrūs.
Susidarius situacijai, kai telefono skambutis mums kelia abejonių, kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja taikyti taisyklę: „Baigti skambutį ir palaukti bent 30 sekundžių“. Tuomet pravartu pačiam surinkti institucijos numerį, užuot perskambinus istorijoje išsaugotu numeriu, ir aprašyti visą pokalbio eigą.
Taip galėsime įsitikinti, kad bendraujame su tikru įstaigos darbuotoju. Taip pat pravartu pasiteirauti, ar iš tiesų jūsų sąskaitoje buvo atliktos įtartinos operacijos. Jei anksčiau gautas telefono skambutis buvo bandymas sukčiauti, sužinosite, kad visa istorija buvo išgalvota.
Šaltinis: dobreprogramy.pl
