Žemė išvengė smūgio: kodėl šį kartą nieko nenutiko?
Nors išsiveržimas buvo įspūdingas, jis neturės įtakos Žemei, nes buvo nukreiptas į kitą pusę. Kaip pažymi Space.com, išsiveržimas įvyko Saulės rytiniame krašte, todėl bet kokie galimi koroninės masės išmetimai buvo nukreipti priešinga kryptimi.
Vis dėlto, jei išsiveržimas būtų buvęs nukreiptas į Žemę, tai galėjo sukelti geomagnetinę audrą, kuri paveiktų elektros tinklus, palydovus. NASA Science aiškina, kad CME gali sukelti geomagnetines audras, kai įkrautos dalelės sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku, sukeldamos gražias pašvaistes, bet taip pat trikdydamos technologijas.
Stebėjimai ir prognozės: ko tikėtis artimiausiomis dienomis?
Nors šis konkretus išsiveržimas Žemės nepalies, mokslininkai toliau atidžiai stebi Saulės aktyvumą. Space.com praneša, kad gegužės 9 d. numatoma dar viena greitai judanti Saulės vėjo srovė, kuri gali sukelti šiaurės pašvaistes platesnėse teritorijose.
Pagal SpaceWeather.com duomenis, šiuo metu Saulės dėmių skaičius siekia 84, rodantis palyginti aukštą Saulės aktyvumą, nors artėjame prie Saulės ciklo pabaigos.
NASA Science primena, kad Saulės aktyvumas seka 11 metų ciklą, o dabartinis 25-asis Saulės ciklas artėja prie savo maksimumo, todėl išsiveržimai ir dėmių skaičius tampa dažnesni. Tačiau net ir Saulės minimumo metu išsiveržimai yra galimi, nors retesni.
GOES-19 palydovas, kuris užfiksavo šį išsiveržimą, yra dalis NOAA geostacionarinės palydovų sistemos, skirtos kosmoso orų stebėjimui. Palydovas yra aprūpintas Saulės ultravioletinės spinduliuotės vaizdo kamera (SUVI), kuri leidžia mokslininkams detaliai analizuoti išsiveržimus ir kitas Saulės reiškinius.
Tokios technologijos yra itin svarbios kosmoso orų prognozavimui, kurie gali paveikti Žemės technologijas, įskaitant ryšius, GPS sistemas ir elektros tinklus. NASA Science pažymi, kad Saulės išsiveržimai gali sukelti ir radiacines audras, kurios kelia grėsmę kosmose dirbantiems astronautams, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Šaltinis: la.lv
