Visai neseniai socialiniuose tinkluose didelio dėmesio sulaukė neįprasta situacija, įvykusi vienoje iš Vilniaus „Maxima“ parduotuvių. Viena pirkėja pasidalino savo patirtimi, nurodydama, kad įvykis ją reitai sukrėtė, tačiau labiausiai džiaugėsi, kad galiausiai viskas sėkmingai išsisprendė.
Tuo tarpu iš Dzūkijos kilusi Iveta, kuri jau septintus metus Vilniuje dirba mokytoja, pasakoja, kad kiekvieną savaitgalį praleidžia savo gimtinėje – Varėnos rajone. Nors kasdienybę ji leidžia sostinėje, savaitgaliais Iveta skuba į autobusą, kad grįžtų į vietą, kurią vadina savo namais.
Keliaudama iš Dzūkijos į Vilnių, Iveta paprastai vežasi pilną krepšį pačios augintų kaimo gėrybių. Sekmadienio vakarą, grįžusi į Vilnių, ji su visais daiktais nuėjo į netoli namų esančią parduotuvę Žirmūnuose.
Apsipirkdama Iveta dažnai savo krepšį palieka prie tuščios kasos, ir lemtingąjį rugsėjo sekmadienį ji taip pat paliko savo daiktus prie laisvos kasos. Kai sumokėjo už pirkinius ir nuėjo pasiimti savo krepšio, jos laukė staigmena – juodas krepšyss buvo dingęs.
Iš pradžių Iveta jaudinosi dėl dingusių kaimo gėrybių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad apsaugos darbuotojas, neįspėjęs pirkėjų, krepšį buvo perkėlęs ir padėjęs parduotuvės prieangyje. Parduotuvės administracija aiškina, kad šioje parduotuvėje nėra galimybės informuoti klientų per garsiakalbį, todėl kiekvienas turi būti atsakingas už savo daiktus.
Vadovaudamasi žmogiškaisiais sumetimais, leido Ivetai palikti savo daiktus prie kasos, tačiau toks elgesys neatitinka parduotuvės taisyklių. Taisyklės numato, kad daiktų be priežiūros palikti negalima, todėl apsaugos darbuotojas pasielgė teisingai.
Daugelyje Lietuvos parduotuvių – naujovė
Didžiausi mažmeninės prekybos tinklai – „Rimi“, „Maxima“, o artimiausiu metu ir „Lidl“ – pradėjo siūlyti vadinamuosius mažų kainų krepšelius. Šiose iniciatyvose kiekvienoje nustatytoje prekių kategorijoje užtikrinamas bent vienas produktas už kuo mažesnę kainą.
Šie mažų kainų krepšeliai taikomi dešimčiai pagrindinių maisto kategorijų: duonai, pienui, pieno produktams, vaisiams ir uogoms, daržovėms, mėsai, žuviai, kiaušiniams, aliejui ir miltams. Tai reiškia, kad kiekvienoje iš šių kategorijų parduotuvėse bus galima rasti bent vieną produktą su ypač žema kaina.
Tačiau maisto rinkos analitikė Indrė pažymi, kad ši iniciatyva iš esmės nesiskiria nuo ankstesnės mažmeninės prekybos praktikos. Ji pabrėžia, kad dažniausiai į šiuos mažų kainų krepšelius įtraukiami ir taip pigiausi produktai – daugiausia mažmenininkų privatūs prekių ženklai. Pasak analitikės, šis krepšelių konceptas iš esmės yra esamos situacijos oficialus įforminimas.
„Šie produktai, pavyzdžiui, grikiai, ryžiai, sviestas, pienas ir kiti, ir anksčiau buvo prieinami už žemą kainą tiek „Rimi“, tiek „Maxima“ parduotuvėse,“ – aiškina Indrė. „Vienintelis dalykas, kurio dažnai trūko, buvo speciali nuoroda ar žymėjimas, kuris pabrėžtų šiuos produktus kaip mažų kainų iniciatyvos dalį.“
Be krepšelių įdiegimo, memorandume taip pat numatyta sukurti vieningą kainų palyginimo platformą. Nors Seimas jau patvirtino reikiamus pakeitimus prieš vasaros sesijos pertrauką, šio įrankio įdiegimui dar reikia gauti oficialų Ministrų kabineto patvirtinimą.
