Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje suaktyvėjo finansiniai sukčiai, besitaikantys į Swedbank klientus. Bankas fiksuoja augantį skaičių apgaulingų skambučių ir elektroninių laiškų, dėl kurių žmonės netenka santaupų.
„Tai organizuotas ir profesionaliai suplanuotas sukčiavimo modelis. Sukčiai žino, ką daro – jų tikslas yra vienas: kuo greičiau išvilioti žmonių prisijungimo duomenis ir ištuštinti sąskaitas“, – teigia Swedbank informacijos saugumo specialistai.
Kaip veikia nauja sukčių schema?
Pagal šiuo metu fiksuojamą modelį, žmonės sulaukia dviejų tipų kontaktų:
- Apgaulingų skambučių iš numerių, kurie atrodo kaip Swedbank klientų aptarnavimo linija.
- El. laiškų su Swedbank logotipu, parašu, stilistika, imituojančia oficialią banko komunikaciją.
Skambinantys asmenys dažnai kalba lietuviškai, prisistato banko saugumo darbuotojais ir teigia, esą fiksuotas neteisėtas prisijungimas prie jūsų paskyros. Sukčiai kelia paniką, ragina veikti greitai ir prašo suvesti kodus iš Smart-ID, Mobile-ID ar banko kodų kortelės.
Tuo tarpu laiškuose naudojamos frazės kaip:
- „Aptikome įtartiną veiklą jūsų sąskaitoje“
- „Dėl saugumo prašome prisijungti čia“
- „Jūsų paskyra bus užblokuota per 24 valandas, jei neatliksite patvirtinimo“
Spaudžiant tokias nuorodas, vartotojas nukreipiamas į suklastotą banko svetainę, kurioje jis pats savo rankomis įveda prisijungimo duomenis.
Kas nutinka toliau?
Vos tik duomenys pasiekia sukčius, jie prisijungia prie tikros sąskaitos ir per kelias minutes ją ištuština. Jei žmogus naudojasi greitojo atsiskaitymo programėlėmis ar turi kredito limitą – nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų.
Policijos duomenimis, per pirmąją birželio pusę gauta per 40 pranešimų apie sukčiavimo atvejus, iš kurių mažiausiai 15 pasibaigė pinigų praradimu.
Ekspertas: „Tai nėra paprasti telefoniniai pokštai“
Informacinių technologijų saugumo ekspertas Lukas Vaitkus pažymi, kad šiuolaikiniai sukčiai naudoja vadinamąjį „spoofingą“ – galimybę suklastoti telefono numerį, kad atrodytų, jog skambina bankas ar valstybinė institucija.
„Technologijos leidžia jiems atrodyti patikimiems. Jei žmogus pasiduoda panikai – jis pats nesuvokdamas atiduoda raktus į savo finansinį gyvenimą“, – sako specialistas.
Kaip apsisaugoti?
Swedbank primena svarbiausias taisykles, kurios padės išvengti tapimo auka:
- Bankas niekada neprašo per telefoną ar el. laišką nurodyti prisijungimo kodų ar autorizuoti prisijungimą.
- Neatidarykite laiškų priedų ir nespustelėkite įtartinų nuorodų, net jei laiškas atrodo „oficialus“.
- Jei kyla įtarimų – nutraukite pokalbį ir susisiekite su banku jums žinomu numeriu (pvz., per mobiliosios programėlės pokalbių langą).
- Reguliariai keiskite slaptažodžius ir naudokite dviejų faktorių autentifikaciją.
Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?
Jeigu įvedėte duomenis į įtartiną svetainę ar pasidalinote informacija su nepažįstamu asmeniu telefonu:
- Nedelsdami kreipkitės į Swedbank, kad būtų galima blokuoti sąskaitą.
- Informuokite policiją – pradėjus ikiteisminį tyrimą padidėja galimybė susigrąžinti lėšas.
- Perspėkite artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones – jie dažnai tampa pagrindiniu sukčių taikiniu.
Sukčių taktikos nuolat keičiasi, tačiau viena lieka nepakitusi: jie naudojasi žmonių emocijomis ir panika. Todėl, net ir gavus „labai svarbų“ skambutį ar laišką, svarbiausia išlikti ramiam ir kritiškai vertinti situaciją.
Parašyti komentarą