Nyderlandų centrinis bankas rekomenduoja kiekvienai šeimai namuose turėti nedidelę grynųjų pinigų sumą – 150 eurų kiekvienam suaugusiajam ir 30 eurų kiekvienam vaikui. Ši suma turėtų būti lengvai pasiekiama ir saugiai laikoma, kad, nutrūkus elektroninėms atsiskaitymo sistemoms, būtų galima be panikos įsigyti būtiniausių prekių bent trims dienoms.
Toks pasiūlymas pagrįstas dabartine geopolitine įtampa ir vis dažnėjančiais kibernetiniais išpuoliais, kurie gali laikinai sutrikdyti elektroninius mokėjimus.
Ką veiktų ta suma ekstremalios situacijos metu
Turėdami minimalią grynųjų atsargą, gyventojai galėtų apsirūpinti būtiniausiais dalykais: maistu, geriamu vandeniu, vaistais, transporto išlaidomis – viskuo, kas reikalinga per pirmąsias tris krizės dienas.
Bankas taip pat ragina prekybininkus pasiruošti alternatyvioms atsiskaitymo formoms – pavyzdžiui, QR kodų skenavimu – kurios veiktų net tada, kai neveikia kortelių skaitytuvai.
Dėmesio – naujos sukčiavimo schemos
Tuo pat metu pastebima nauja sukčiavimo banga. Apsišaukėliai, apsimetantys pareigūnais ar saugumo tarnybų darbuotojais, apgaulės būdu įkalba žmones patikėti savo grynaisiais pinigais tariamai „saugiam laikymui“ arba „tyrimui“.
Dar pavojingesnė nauja sukčiavimo forma – kai sukčiai išvilioja ne tik grynuosius, bet ir mokėjimo korteles bei PIN kodus. Tokiu būdu jie įgyja visišką prieigą prie žmogaus sąskaitos, o bankas apie sukčiavimą dažnai sužino tik tada, kai klientas jau pastebi dingusius pinigus.
Kaip apsisaugoti
Swedbank finansinių nusikaltimų prevencijos vadovė pastebi: žmonės vis dar linkę per greitai pasitikėti nepažįstamaisiais. Svarbu atminti – niekada neatiduokite pinigų ar kortelių nepažįstamiems, kad ir ką jie sakytų. Jei kyla įtarimų – skambinkite tiesiogiai bankui.
Išvada
Turėti šiek tiek grynųjų namuose – protinga ir praktiška. Bet svarbu žinoti, kaip juos laikyti saugiai ir neprarasti budrumo. Krizės metu grynieji gali būti itin naudingi, tačiau taip pat būtina saugotis vis tobulėjančių sukčių metodų.
