Velykos Lietuvoje – tai ne tik krikščioniška Kristaus prisikėlimo šventė. Tai – šeimos vienybės, atgimimo ir pavasario pradžios simbolis. Lietuviai nuo senų laikų ypatingai laukia šios šventės, nes ji atneša ne tik šviesą ir viltį, bet ir progą būti kartu, dalintis šiluma, kurti prisiminimus. Velykiniai papročiai yra persipynę su religija, gamta ir tautosaka – kiekvienas jų turi savo prasmę, savo širdį.
Šventiniu laikotarpiu ypatingą reikšmę įgauna velykiniai atvirukai – tai ne tik gražus gestas, bet ir šiltas būdas perduoti artimiesiems meilę, dėmesį ir tikrąją Velykų dvasią. Jie tampa nedidele, bet prasminga tradicijos dalimi, kuri suartina net tuos, kurie yra toli.
Velykiniai papročiai, kuriuos puoselėjame iki šiol
Verbų sekmadienis – šviesos pradžia
Verbų sekmadienis žymi paskutinį Gavėnios sekmadienį ir Velykų laukimo pradžią. Tądien žmonės į bažnyčią nešasi verbas – džiovintų ar šviežių augalų puokšteles, dažnai puoštas spalvotais siūlais. Lietuvoje ypač garsios Vilniaus krašto verbos – spalvingos, kruopščiai surištos, primenančios mažus meno kūrinius.
Verbą tikima saugo esantiems namuose. Ją padėjus virš durų ar už paveikslo, ji simboliškai saugo nuo nelaimių, ligų ir blogos akies. Vaikai dažnai būna „plakami“ verba sakant: „Ne aš plaku – verba plaka, būk sveikas kaip ridikas!“ Tai linksma ir švelni apeiga, skirta sveikatai, gyvybingumui skatinti.
Didysis penktadienis ir Didysis šeštadienis – rimtis ir laukimas
Paskutinės savaitės dienos prieš Velykas – tai susikaupimo metas. Didysis penktadienis skirtas Kristaus kančios ir mirties apmąstymui. Tą dieną bažnyčiose nevyksta Mišios, žmonės laikosi pasninko, susilaiko nuo linksmybių. Šeštadienį tradiciškai nešami pašventinti velykiniai valgiai: kiaušiniai, duona, druska, mėsa, sviestas – visa, kas turėtų būti ant šventinio stalo.
Velykų rytas – prisikėlimo šviesa
Pagrindinė Velykų diena prasideda ankstyvomis Mišiomis, kurios vadinamos Prisikėlimo Mišiomis. Žmonės renkasi šventovėse dar prieš saulėtekį, nešasi žvakes, klausosi varpų skambėjimo, kuris simboliškai pažadina pasaulį naujam gyvenimui. Tai – dvasinio atgimimo akimirka.
Po Mišių šeimos susirenka prie vaišių stalo. Prieš pradedant valgyti, visi susidaužia margučiais – ši tradicija laikoma geros kloties ženklu. Dažnai vyksta „kiaušinių mūšis“, kuriame laimi tas, kieno margutis stipriausias.
Margučiai – Velykų spalvos ir simboliai
Kiaušinis nuo seno laikomas gyvybės, atgimimo simboliu. Lietuvoje margučių dažymo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Vieni margina vašku, kiti naudoja svogūnų lukštus, žoleles, natūralius dažus ar net šiuolaikines priemones. Kiekvienas margutis unikalus – kaip ir žmogaus gyvenimo istorija.
Spalvos taip pat turi reikšmę: raudona – gyvybė ir auka, žalia – gamta ir pavasaris, mėlyna – dangaus ramybė, geltona – saulės šviesa ir džiaugsmas. Todėl margutis – ne tik dekoracija, bet ir tylus linkėjimas.
Sveikinimai su Velykomis – širdies šiluma žodžiuose
Velykų metu itin svarbu prisiminti artimuosius – net jei jie toli. Šilta žinutė, atvirukas ar skambutis gali suteikti žmogui daug džiaugsmo. Lietuviams įprasta siųsti sveikinimus, kuriuose dominuoja žodžiai apie šviesą, prisikėlimą, viltį, pavasarį ir šeimos šilumą.
Ypač populiarūs tampa velykiniai atvirukai, kuriuos galima išsiųsti tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu būdu. Jie atspindi mūsų rūpestį, meilę ir nori perduoti tikrąją šventės dvasią.
Papildomos tradicijos: laistynės, supynės ir ugnis
Kai kuriose Lietuvos vietose dar išlikę pagoniškų laikų papročiai – pavyzdžiui, supimasis Velykų rytą, tikint, kad tai atneš gerą derlių ir išvengs uodų. Taip pat būdavo kūrenami laužai – simbolinis šviesos šaltinis po tamsos.
Vaikai laukia „Velykų bobutės“, kuri atneša saldainių ir padeda juos tarp margučių. Kaimuose vyresnieji kartais „laistydavo“ vieni kitus vandeniu – tai atsinaujinimo, apsivalymo simbolis.
Išlikime tradicijų saugotojais
Šiandien, kai gyvenimo tempas greitas, o technologijos užvaldo kasdienybę, labai svarbu nepamiršti, kas mus sieja su šaknimis. Velykos – puiki proga sulėtinti žingsnį, susitikti su artimaisiais, išsaugoti senolių papročius ir perduoti juos vaikams.
Tegul velykiniai atvirukai, verbos ir margučiai būna ne tik šventės atributai, bet ir meilės ženklai. Tegul kiekvienas Velykų rytas atneša daugiau šviesos, ramybės ir tikėjimo.
Parašyti komentarą