Rožinė druska iš Himalajų, pilka iš Bretanės, juoda iš Indijos, mėlyna iš Irano – druskos pas mus yra apsčiai (bent jau taip galima spręsti apsilankius bet kurioje parduotuvėje). Kiekvienas iš šios druskos keistenybių galerijos elementų turi savo legendą – dalis jų reklamuojama kaip natūrali ir turtinga mineralais, kitos neturi natrio (!), dar kitos turi teigiamą poveikį širdžiai, smegenims ar skydliaukei. Daugeliu atvejų už tokių frazių slepiasi kruopščiai įgyvendinamos rinkodaros strategijos, o dauguma mitų apie druską žlunga susidūrus su faktais. Ar verta rinktis produktus, kurie nuo klasikinės druskos skiriasi visų pirma kaina?
Ne tokia baisi, kaip ją vaizduoja. Keletas žodžių apie valgomąją druską, vadinamą stalo druska
Dažniausiai naudojama – ir tuo pačiu pigiausia – druska yra beveik grynas natrio chloridas (sudaro apie 99 % šio junginio) su privalomu jodo priedu ir pasirinktinai pridėtu antiagregantu. Nors jo pavadinimas, t. y. kalio ferrocianidas, gali atrodyti nesaugus, iš tiesų tai yra ištirtas ir plačiai naudojamas preparatas.
Tad kur trūkumai? Na, viešųjų ryšių srityje. Nes ji balta, pramoninė, paprasta. Ar virtuvinė druska nusipelnė tokio blogo vardo? Ne. Būtent ji leido išnaikinti endeminį skydliaukės struumą, kuris dar prieš kelis dešimtmečius buvo beveik visuotinai paplitęs, o Pasaulio sveikatos organizacija iki šiol rekomenduoja vartoti joduotą druską kaip paprastą ir veiksmingą būdą išvengti šio elemento trūkumo.
Ar jūros druska yra geresnė?
Jūros druska yra visuotinai pripažįstama kaip sveikesnė – dažnai ji vadinama „natūralia“ ir „mineralų turtinga“. Iš tiesų, joje gali būti nedidelis magnio, kalcio ar kalio kiekis, tačiau tai yra tik mikroelementai, kurie neturi reikšmės kasdienėje mityboje. Natrio kiekis? Toks pat kaip ir paprastos druskos, t. y. apie 39 gramų natrio 100 gramų produkto. Mitas apie tariamai mažesnį šio elemento kiekį kyla tik dėl kristalų dydžio, nes pagal svorį tai yra ta pati medžiaga.
Tačiau jūros druska turi kažką, ko paprastoje druskoje beveik nerasite, būtent – mikroplastikas. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad dauguma jūros druskos mėginių turi polietileno ir polipropileno dalelių. Nors daugiausia teršalų aptikta Azijos druskoje, Europos druska taip pat nėra švari.
Be to, jūros druska, taip pat jau minėta pilka druska, retai būna joduota, todėl žmonėms, nevartojantiems žuvies ir pieno produktų, tai gali būti trūkumo priežastis.
Rožinė druska, arba rinkodaros karalienė
Atrodo neįprastai, skamba egzotiškai, bet… visai ne iš Himalajų – priešingai nei sako pavadinimas, ji kasama Pakistano Khewra kasykloje, kuri nuo aukščiausių pasaulio kalnų papėdės yra nutolusi apie 300 kilometrų. Daugelyje vietų taip pat kartojama tezė apie tariamus „84 elementus“, kuriuos ji turėtų turėti, tačiau tai neturi nieko bendro su tikrove – nors joje galima rasti kalcio, kalio ar cinko pėdsakų, tačiau tas pats pasakytina ir apie… uraną, radį. Be to, rožinė druska neturi pakankamo kiekio sveikatai būtinų junginių, kad jai būtų galima priskirti kokias nors gydomąsias savybes. Geriau suvalgyti obuolį. Arba du.
Dėl to ir kai kuriuose sluoksniuose populiarus gėrimas iš vandens su Himalajų druska neturi jokio mokslinio pagrindo. Jis nepadeda gerinti hidratacijos, nevaloma, ne detoksikuoja, be to, jame nėra jodo.
Pagaliau (na, beveik) – persų druska
Vadinama mėlynąja, viena iš brangiausių ir įspūdingiausių. Jos mėlyną atspalvį lemia specifiniai halito kristalinės tinklo sutrikimai (kitaip tariant, jos spalva yra atomų išdėstymo kristale „defekto“ rezultatas). Be to, ji turi daugiau kalio ir mažiau natrio nei klasikinės druskos, nors jos sudėtyje taip pat yra švino. Ji yra kartaus skonio ir ant stalo patiekiama labiau kaip kulinarinė įdomybė. Sveikatos naudos nėra.
Tad kurią pasirinkti?
Tokią, kuriai nereikia legendos, kad atliktų savo pagrindinę funkciją. Galima pasiduoti spalvoms ir pasakojimams ir laikyti ją kulinarinės tapatybės simboliu, bet reikia nepamiršti, kad druska nedaro stebuklų, nors gali padaryti žalos. Jos pakanka nedidelis kiekis, ir galbūt būtent tai ir yra visa meno paslaptis – ne tiek pasirinkti brangiausią, retiausią ar madingiausią, kiek naudoti ją protingai.
Šaltinis: halotu.polsat.pl
Parašyti komentarą