Kavos kainos visame pasaulyje muša rekordus. Tai jaučiama ir Lietuvoje, o kainų augimo tempas kelia nerimą. Ir bus tik blogiau.
Pirkdamas neseniai savo įprastą pupelių kavą, pakėliau antakį pamatęs kainą. Buvau ne vienas – pagal statistiką, gegužę malta kava pabrango vidutiniškai 25,1 proc., o tirpi – 20,3 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Kainų augimas turi pagrindą pasaulinėje situacijoje ir, deja, ateityje kava gali tapti prabangos preke.
Kavos kainos Lietuvoje
2024 metais maltos kavos kainos Lietuvos parduotuvėse vidutiniškai augo 5,4 proc., o tirpios – 1 proc., pagal ataskaitą „Mažmeninių parduotuvių kainų indeksas”. Kainos auga nuo 2021 metų.
„Tai daugiausia globalios rinkos pasiūlos problemų rezultatas, ypač nepalankių oro sąlygų Pietų Amerikoje ir Azijoje. Jos pablogino arabikos derlių Brazilijoje ir robustos Vietname. Pavyzdžiui, pastarosios kavos rūšies kainos 2025 metų pirmajame ketvirtyje pasiekė daugiamečius maksimumus dėl ribotos pasiūlos ir taip pat padidėjusios paklausos Azijoje. Dėl to susiduriame su augančiomis žaliavos kainomis biržose”, – vertina Piotr Biela iš „Blix Group”, ataskaitos bendraautorių.
Ekspertai informuoja, kad pasaulinės kavos gamybos atkūrimas užtruks. Ryškus gamybos sumažėjimas 2024/25 sezone užfiksuotas Indonezijoje ir Vietname. Ten derlius buvo žymiai mažesnis dėl sausros. Prognozės kitam sezonui rodo nuosaikų gamybos augimą.
Tačiau tikimasi jau penkti metai iš eilės pasiūlos trūkumo.
Visame pasaulyje auga kavos vartojimas
Pagal „International Coffee Organization” ataskaitą, vis didesniais kavos mėgėjais tampa azijiečiai. Šiame žemyne per pastaruosius 5 metus kavos vartojimas išaugo 14 proc.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali reikšti tolesnį kainų augimą parduotuvėse – tiek premium, tiek įprastų prekių ženklų segmente.
Kodėl kava pabrango?
„Rusijos agresija prieš Ukrainą pakėlė trąšų kainas, o tai padidino gamybos išlaidas. Tam dar prisideda sumaištis, susijusi su prekybos karais, kuri veikia globalaus transporto kryptis ir trikdo tiekimo grandines, taip pat susilpnino dolerį. Tai paskatino gamintojus reikalauti daugiau šios valiutos vienetų už savo produktą”, – aiškina Marcin Luziński iš „Santander Bank”.
Jis priduria, kad nors kainų kritimas įmanomas, ilguoju laikotarpiu kavos kainos toliau augs.
Be to, „juodojo aukso” gamyba susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visas gamybos sektorius: sąnaudų infliacija. Augančios energijos, darbo jėgos ir logistikos išlaidos reiškia, kad sąnaudų našta perkeliama vartotojams kainų augimo pavidalu.
Savo indėlį įneša ir Europos Sąjunga. Planuojama įsigaliojant reguliacija, kuri reikalaus iš gamintojų įrodyti, kad auginant kavą nebuvo kertami miškai. Tai gali papildomai padidinti gamybos išlaidas, kurios perkeliamos klientams.
Klimato kaita ir kavos auginimas
Didžiausia kavos gamintoja pasaulyje yra Brazilija, kuri specializuojasi arabikos gamyboje. Antrasis yra Vietnamas, gaminantis pigesnes robustos pupeles, naudojamas pirmiausia tirpios kavos gamyboje. Abi šalys susiduria su ekstremaliomis oro sąlygomis.
Vietnamą pernai nusiaubė taifūnas „Yagi”. Nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais hektarų kavos plantacijų. Pažeisti medžiai atsigaus daugelį metų.
Šiais metais birželį į šalį smogė taifūnas „Wutip”, potvynis užliejo hektarus pasėlių. Maisto gamintojai šioje šalyje susiduria su augančiomis skolomis, ėmę milžiniškas paskolas nuostoliams, kuriuos patiria kasmet, išvengti.
Šaltinis: innpoland.pl