Naujas ES draudimas lems didelius daugelio maisto produktų pokyčius: tam tikros kvapiosios medžiagos nebegalės būti naudojamos. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) nusprendė, kad pramoniniu būdu gaminamos dūmų kvapiosios medžiagos ateityje nebegalės būti naudojamos. Europos Sąjunga ir vėl kelia sumaištį.
Šiose kvapiosiose medžiagose yra vadinamųjų policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) ir furanų, kurie gali būti kancerogeniški ir pažeisti genomą. Todėl kyla didesnė paveldimų ligų rizika.
Dėl šio draudimo pasikeis daugelis produktų. Ko dabar gali tikėtis vartotojai?
Dirbtinės kvapiosios medžiagos, skirtos imituoti produktų rūkymą, pasižymi tam tikru skoniu. Tai taip pat populiaru tarp daugelio pirkėjų – juk dažnai aromatizuojami kepsnių padažai, kumpis, žuvis, traškučiai ar paruoštos sriubos.
Tačiau dar liko šiek tiek laiko. Pereinamieji laikotarpiai skirti tam, kad gamintojai galėtų parduoti gaminius ir prisitaikyti prie naujų taisyklių:
- Sriubos, užkandžiai, padažai: prekyba vis dar leidžiama iki 2026 m. liepos 1 d.
- Mėsa, žuvis, sūris: prekyba dar leidžiama iki 2029 m.
Jei norite nustoti valgyti šiuos produktus prieš įsigaliojant šiam draudimui, ant pakuočių ieškokite termino „dūmų kvapioji medžiaga“. Kartais taip pat vartojamas užrašas „pagaminta naudojant medieną“. Tačiau tokie terminai, kaip „skystas dūmas“, „skystas dūmas“ ar „skystas dūmas“, yra draudžiami.
Tikras rūkymas ir toliau leidžiamas
Produktams, kuriuose naudojami tikri dūmai arba rūkymas, nereikia nieko keisti.
Dūmų skonis dažnai yra ženklas, kad maistas jau yra labai apdorotas ir todėl laikomas nesveiku. Nepaisant to, daugelis pirkėjų vertina šį skonį.
Tikrasis maisto produktų rūkymas išlieka leidžiamas. Tai reiškia, kad draudimas netaikomas rūkytam kumpiui, rūkytai lašišai ar rūkytam tofu. Šiuolaikiniuose maisto produktuose šis procesas mažiau reikalingas konservavimui, o daugiau – aromatizavimui.
Vietoj termino „rūkymo kvapioji medžiaga“ šiuose produktuose vartojami tokie žodžiai kaip „dūmas“, „rūkyta druska“ arba „dūmas“. Tai leidžia atskirti maisto produktus pagal parduotuvėje pateikiamą informaciją apie kvapiąsias medžiagas.
Svarbu suprasti, kad policikliniai aromatiniai angliavandeniliai į maistą patenka ir natūralaus rūkymo metu. Todėl šių policiklinių aromatinių angliavandenilių poveikis sveikatai yra panašus ar net didesnis.
Įdomi ir ši ištrauka iš ES reglamento 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų:
„Kadangi dūmų kvapiosios medžiagos gaminamos iš dūmų, kurie frakcionuojami ir valomi, paprastai laikoma, kad dūmų kvapiųjų medžiagų naudojimas yra mažiau pavojingas sveikatai nei tradicinis rūkymo procesas. Tačiau vertinant saugą reikia atsižvelgti į didesnį dūmų kvapiųjų medžiagų universalumą, palyginti su tradiciniu rūkymu.“
Tai reiškia, kad į padažus, traškučius ir kitus gaminius patenka gerokai daugiau PAH nei į tradicinio rūkymo produktus. Juk padažai paprastai negali būti rūkomi. Tai reiškia, kad vartotojai patiria gerokai didesnį šių medžiagų poveikį nei retkarčiais vartodami rūkytus gaminius.
Šaltinis: Chip.de