Alergija atsiranda, kai mūsų imuninė sistema pradeda reaguoti į svetimą baltymą, esantį maiste, žiedadulkėse, gyvūnų kailyje ir kt. Imunitetas gamina antikūnus, kurie bando neutralizuoti šį baltymą. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kodėl vieni žmonės yra linkę į alergiją, o kiti – ne.
Pensilvanijos universiteto mokslininkai nustatė, kaip genetiniai skirtumai, keičiantys specifinį baltymą, vadinamą ETS1, gali paveikti mūsų organizmo reakciją į alergijas. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Immunity“.
Naujausiais duomenimis, alergija JAV užima šeštą vietą tarp dažniausių lėtinių ligų priežasčių.
Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad yra genų, kurie didina žmonių polinkį į alergiją. Šis atradimas atveria naujas perspektyvas novatoriškų alergijos prevencijos ir gydymo metodų kūrimui.
„Šis tyrimas parodo, kaip nedideli mūsų DNR skirtumai gali sutrikdyti mūsų imuninių ląstelių pusiausvyrą, o tai lemia tinkamą pacientų atsaką“, – sakė tyrimo autorius Henao-Mejia.
Mokslininkai pastebi, kad dažniausiai perduodamas polinkis į alergiją, tačiau alerginė reakcija į kai kuriuos dirgiklius nėra paveldima. Kaip ir kada liga pasireiškia, priklauso nuo individualios genetikos.
Parašyti komentarą