Kava ilgai buvo kaltinama dėl širdies permušimų, aukšto kraujospūdžio ir „organizmo alinimo“. Tačiau dabartinis mokslinis vaizdas daug ramesnis: daugeliui sveikų suaugusiųjų 2–4 puodeliai kavos per dieną gali būti ne žalingas įprotis, o normali mitybos dalis. Svarbiausia – nepadaryti iš kavos deserto ir stebėti, kaip į kofeiną reaguoja jūsų kūnas.
Kitaip tariant, klausimas nebėra toks paprastas kaip „kava sveika ar nesveika“. Svarbiau – kiek jos geriate, kada geriate, kokią kavą renkatės ir ką į ją dedate.
Kava ir kraujospūdis: mitas, kuris vis dar gyvas
Vienas atkakliausių įsitikinimų – kad kava visada kelia kraujospūdį. Tiesa tokia: kofeinas gali trumpam padidinti kraujospūdį, ypač jei žmogus kavą geria retai arba yra jautrus kofeinui. Tačiau tai nereiškia, kad kasdien saikingai kavą geriantis žmogus automatiškai kenkia širdžiai.
Tyrimų apžvalgose nurodoma, kad kava gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio pakilimą, bet ilgalaikėje perspektyvoje nėra aiškiai siejama su didesne hipertenzijos rizika. Kai kuriuose tyrimuose saikingas vartojimas net siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais.
Vadinasi, žmogui, kurio kraujospūdis normalus, vien 2–3 puodeliai kavos per dieną nebūtinai yra problema. Tačiau jei kraujospūdis blogai kontroliuojamas, vargina širdies permušimai, nerimas, drebulys ar nemiga, kavos poveikį verta vertinti individualiai.
Kava nėra vienoda visiems: vienam ji tik prabudina, kitam – sukelia širdies daužymąsi ir įtampą.
Kavoje svarbus ne tik kofeinas
Kava dažniausiai tapatinama su kofeinu, bet tai tik viena jos dalis. Joje yra ir polifenolių bei kitų bioaktyvių junginių, kurie pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Būtent todėl mokslininkai vis dažniau vertina kavą ne tik kaip stimuliatorių, bet ir kaip kasdienį mitybos komponentą.
Didelė skėtinių metaanalizių apžvalga BMJ žurnale nurodė, kad įprastas kavos vartojimas daugeliui sveikatos baigčių dažniau siejamas su nauda nei žala, o didžiausias rizikos sumažėjimas kai kuriose kategorijose matytas ties 3–4 puodeliais per dieną. Vis dėlto autoriai pabrėžė, kad daug duomenų yra stebėjimo pobūdžio, todėl ne visais atvejais galima kalbėti apie tiesioginę priežastį ir pasekmę.
Tai svarbi detalė. Jei kavą geriantys žmonės rečiau serga tam tikromis ligomis, tai nebūtinai reiškia, kad vien kava juos apsaugojo. Tačiau bendras tyrimų vaizdas leidžia sakyti: saikingas kavos vartojimas daugumai žmonių nėra tas blogas įprotis, kokiu kadaise buvo laikomas.
Kepenims kava gali būti viena palankiausių kasdienių smulkmenų
Viena įdomiausių sričių – kavos ryšys su kepenų sveikata. Tyrimai kavos vartojimą sieja su mažesne kai kurių kepenų ligų, fibrozės ir nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos rizika. Naujesnė kardiometabolinės sveikatos apžvalga taip pat mini ribotus, bet palankius duomenis dėl kavos ir mažesnės metabolinio sindromo bei nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos rizikos.
Tai nereiškia, kad kava gali „išgydyti“ kepenis. Ji nepakeis alkoholio ribojimo, svorio kontrolės, judėjimo, mitybos ar gydytojo paskirto gydymo. Tačiau jei žmogus jau geria kavą, nededa į ją daug cukraus ir grietinėlės, šis įprotis gali būti ne kliūtis, o gana palanki gyvenimo būdo dalis.
Čia ypač svarbu nepainioti paprastos kavos su saldžiais kavos gėrimais. Juoda kava arba kava su trupučiu pieno – viena istorija. Didelis puodelis su sirupu, plakta grietinėle ir cukrumi – jau desertas, tik patiektas kaip gėrimas.
Tirpi, malta ar be kofeino: ar rūšis labai keičia esmę?
Dauguma tyrimų nagrinėja maltą ir užplikytą kavą, tačiau tirpi kava nėra automatiškai „blogesnė“ vien todėl, kad ji tirpi. Tai vis tiek kava, tik kitaip apdorota. Jos sudėtis gali skirtis, bet daugeliui žmonių ji gali tilpti į saikingo kavos vartojimo modelį.
Kava be kofeino taip pat nėra bevertė. Dalis kavos naudos gali būti siejama ne vien su kofeinu, bet ir su kitais pupelėse esančiais junginiais. Todėl žmonėms, kuriems kofeinas sukelia nerimą, nemigą ar širdies plakimą, kava be kofeino gali būti praktiškas kompromisas.
Dar vienas niuansas – paruošimo būdas. Ne filtruota kava, pavyzdžiui, virta ar kai kurių tipų spaustinė kava, gali turėti daugiau junginių, kurie kai kuriems žmonėms nepalankiai veikia cholesterolį. Todėl jei aktualus LDL cholesterolis, verta rinktis filtruotą kavą ir stebėti bendrą mitybą.
Kada su kava reikia atsargumo
Sveikiems suaugusiesiems dažnai minima iki 400 mg kofeino per dieną riba. Tačiau tai nėra kvietimas visiems išgerti maksimalų kiekį. Kofeino toleravimas labai skiriasi: vienas žmogus po trijų puodelių jaučiasi puikiai, kitam vienas stiprus espresso po pietų sugadina nakties miegą.
Nėštumo metu rekomenduojama riboti kofeiną iki maždaug 200 mg per dieną iš visų šaltinių – ne tik kavos, bet ir arbatos, kolos, energetinių gėrimų, šokolado. Naujesnė kavos poveikio sveikatai apžvalga taip pat pabrėžia šią 200 mg ribą nėščiosioms ir pažymi, kad per didelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą ar miego sutrikimus.
Atsargesni turėtų būti ir tie, kuriuos vargina refliuksas, nerimo sutrikimai, nemiga, širdies ritmo sutrikimai ar blogai kontroliuojamas kraujospūdis. Tokiais atvejais verta stebėti ne teoriją, o savo kūną: kada kava geriama, kiek jos reikia, po kelinto puodelio atsiranda nemalonūs simptomai.
Geriausia taisyklė: kava turi padėti dienai, o ne ją valdyti
Jei po kavos jaučiatės aiškiau, geriate ją be perteklinio cukraus, nekompensuojate ja miego trūkumo ir negeriate vakare, kai po to sunku užmigti, 2–4 puodeliai per dieną daugeliui žmonių gali būti visiškai normalus įprotis.
Tačiau jei kava tampa būdu „ištempti“ dieną po prastos nakties, malšinti nuovargį vietoj poilsio ar nuolat gerti saldžius kavos gėrimus, tada problema ne pati kava, o tai, ką ji maskuoja.
Kava gali būti malonus ir net sveikatai palankus ritualas. Bet ji geriausiai veikia tada, kai lieka paprasta: be cukraus pertekliaus, be sirupų, be pažado sutvarkyti gyvenimą už miegą, maistą ir judėjimą.
Trumpai tariant: kava nėra sveikatos priešas. Bet sveikiausia ji tada, kai yra puodelis kavos, o ne desertas, energinis ramentas ar pakaitalas poilsiui.
