Ryžiai neabejotinai yra vienas populiariausių ir universaliausių maisto produktų visame pasaulyje. Jie suteikia energijos, yra lengvai virškinami ir puikiai dera prie įvairiausių patiekalų. Tačiau, nors skambi straipsnių antraštė „štai kaip jie tampa kancerogeniški“ gali skambėti gąsdinančiai, svarbu situaciją vertinti racionaliai.
Problema nėra patys ryžiai, o juose natūraliai besikaupiantis elementas – arsenas. Belfasto Karalienės universiteto mokslininkai atliko tyrimus ir įrodė, kad tai, kiek šios medžiagos pateks į mūsų organizmą, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ryžius verdame.
Kodėl ryžiuose yra arseno ir kodėl jis pavojingas?
Arsenas yra natūraliai dirvožemyje ir vandenyje randamas cheminis elementas. Palyginti su kitais grūdiniais augalais, ryžiai yra linkę sugerti žymiai daugiau arseno, nes jie dažniausiai auginami užlietuose laukuose (vandenyje), kur šis elementas lengviau pasisavinamas per šaknis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad nors vienkartinis ryžių pavalgymas nepadarys jokios žalos, ilgalaikis lėtinis arseno poveikis kelia rimtą riziką sveikatai. Jis siejamas su:
- Odos pažeidimais;
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
- Padidėjusia diabeto rizika;
- Ilgainiui – su padidėjusia tam tikrų vėžio formų (odos, šlapimo pūslės, plaučių) rizika.
Svarbiausia – virimo būdas: nuo blogiausio iki geriausio
Daugelis iš mūsų ryžius verda taip, kaip esame įpratę nuo vaikystės: įpilame vandens tiek, kad ryžiai jį visiškai sugertų. Mokslininkai teigia, kad toks metodas yra pats nepalankiausias sveikatai.
Štai kaip skiriasi ryžių paruošimo būdai:
- Blogiausias būdas (Tradicinis sugeriamasis metodas): Ryžiai verdami nedideliame kiekyje vandens (dažniausiai santykiu 1 dalis ryžių ir 2 dalys vandens), kol visas skystis išgaruoja arba susigeria į grūdus. Taip verdant, visas arsenas lieka ryžiuose ir patenka į mūsų lėkštę.
- Geresnis būdas (Didelio vandens kiekio metodas): Ryžiai verdami dideliame kiekyje vandens (santykiu 1 dalis ryžių ir 5 dalys vandens). Ryžiams išvirus, likęs vanduo yra nupilamas. Tokiu būdu kartu su vandeniu pasišalina ir dalis kenksmingų medžiagų.
- Geriausias ir saugiausias būdas (Mirkymas ir plovimas): Prieš verdant, ryžiai yra kruopščiai nuplaunami ir paliekami mirkti vandenyje bent kelias valandas (idealu – per naktį). Kitą dieną jie dar kartą perplaunami, verdami dideliame kiekyje vandens ir galiausiai nukošiami. Tyrimai rodo, kad šis metodas leidžia pašalinti didžiąją dalį neorganinio arseno.

Ryžiai vis tiek yra vertingi
Atsiskayti ryžių tikrai nereikia. Tereikia pakeisti vieną virtuvės įprotį. Tinkamai paruošti ryžiai išlieka puikiu ir sveiku angliavandenių šaltiniu. Priklausomai nuo rūšies, jie praturtina organizmą:
- B grupės vitaminais;
- Mineralais, tokiais kaip magnis ir geležis;
- Skaidulomis (ypač jei renkatės ruduosius ar laukinius ryžius).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar visose ryžių rūšyse arseno kiekis yra vienodas?
Ne. Ruduosiuose (nešlifuotuose) ryžiuose arseno paprastai būna daugiau nei baltuosiuose, nes ši medžiaga daugiausia kaupiasi išoriniame grūdo sluoksnyje – sėlenose, kurios baltųjų ryžių gamybos procese yra pašalinamos. Basmati ryžiai dažnai turi mažiausią arseno kiekį.
2. Ar greitai paruošiami (virimo maišeliuose) ryžiai yra saugūs?
Ryžių virimas plastikiniuose maišeliuose, neleidžiant laisvai cirkuliuoti dideliam vandens kiekiui ir jo vėliau nenupilant, veikia panašiai kaip „blogiausias“ virimo būdas – arsenas neturi kur pasišalinti. Be to, gaminimas maišeliuose neleidžia ryžių prieš tai išmirkyti.
3. Neturiu laiko mirkyti ryžių per naktį. Ką daryti?
Jei neturite laiko mirkyti ryžių per naktį, nuplaukite juos šaltu vandeniu po čiaupu bent kelis kartus, kol vanduo taps skaidrus. Tuomet virkite dideliame vandens kiekyje (santykiu 1:5) ir po virimo vandenį būtinai nupilkite.
4. Ar saugu valgyti ryžius kiekvieną dieną?
Jei ryžius paruošiate saugiu būdu (mirkydami ir virdami dideliame vandens kiekyje) ir jūsų mityba yra subalansuota, juos valgyti saugu. Visgi mitybos specialistai rekomenduoja mitybos įvairovę – ryžius verta kaitalioti su kitomis kruopomis: grikiais, bolivine balanda (kynva), perlinėmis kruopomis ar avižomis.
Svarbi pastaba: Šio straipsnio turinys skirtas tik informaciniams ir edukaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Prieš priimdami bet kokius su mityba ir sveikata susijusius sprendimus, pasitarkite su gydytoju arba dietologu.