Turiu vieną prastą įprotį – skaityti komentarus po straipsniais. Ne tik dėl naudingos informacijos, bet kartais ir iš paprasto smalsumo. Nėra nieko keisčiau ir kartu liūdniau, nei stebėti, kaip suaugę žmonės komentaruose susipyksta ir bando vieni kitiems kažką įrodyti.
Rytų Anglijos universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti tai, ką daugelis jau seniai nujautė: internete žmonės dažnai slepia tikruosius savo jausmus. Vietoje to, kad pripažintų, jog juos kažkas įžeidė ar suerzino, jie pasirenka apsimesti, kad viską vertina ramiai ir racionaliai.
Tyrėjai pateikia pavyzdžių iš internetinių diskusijų. Pavyzdžiui, kai garsūs žmonės sulaukia kritikos ar neigiamų komentarų, jie dažnai staiga pakeičia toną ir pradeda aiškinti, kad jų reakcija nėra emocinė, o tik objektyvi nuomonė. Panašiai vyksta ir komentaruose: žmonės pradeda savo ilgus pasisakymus frazėmis „man tai nerūpi“ arba „man tai nedaro įtakos“, nors akivaizdu, kad jiems tai rūpi tiek, kad skiria laiko ilgam atsakymui parašyti.
Tai primena bandymą atrodyti visiškai racionaliam, nors viduje verda emocijos.
Britų lingvistai analizavo diskusiją socialiniame tinkle „X“. Ji prasidėjo nuo nekalto pokšto ir greitai virto aštria ginčų lavina. Vienas iš diskusijos dalyvių nuolat pabrėžė, kad nėra įsižeidęs, nors jo tekstas buvo pilnas nusivylimo ir moralizavimo.
Projektui vadovavęs mokslininkas pažymi svarbų dalyką: internete mes nematome vieni kitų veidų, negirdime balso tono, todėl emocijos tampa ne tik asmenine reakcija, bet ir tam tikru socialiniu įrankiu.
Prisipažinti, kad esi įskaudintas, reiškia parodyti pažeidžiamumą. O šiuolaikinėje kultūroje tai dažnai suvokiama kaip silpnumas. Jei pripažįsti, kad tave įžeidė, gali pasirodyti, kad pralaimėjai diskusiją.
Todėl daugelis žmonių išmoko slėpti savo tikruosius jausmus ir juos pakeisti „aukštesnėmis“ formuluotėmis, tokiomis kaip teisingumo siekimas, moralės gynimas ar tiesiog kito žmogaus nuomonės nuvertinimas.
Patogu kito nuomonę pavadinti „toksiška“, tuo pačiu išlaikant racionalaus ir objektyvaus žmogaus įvaizdį.
Tyrėjai tai vadina kalbos dviprasmybe. Kai kas nors sako „jūs įsižeidėte“, visada galima atsakyti, kad ne, tai nėra įsižeidimas, tai tik situacijos įvertinimas ar moralinė pozicija.
Jausmų neigimas tapo savotiška savisaugos strategija. Daugelis nori atrodyti kaip žmonės, kurie yra aukščiau konfliktų ir emocijų.
Tačiau gyvenimo patirtis rodo paprastą dalyką: jei žmogus kelis kartus pakartoja „man nerūpi“ arba „man tai nedaro įtakos“, labai tikėtina, kad jam vis dėlto rūpi. Ir galbūt net labiau, nei jis pats norėtų pripažinti.
