Mokslininkai atidžiai stebi naująjį koronaviruso variantą BA.3.2, pravardžiuojamą „Cicada” — pagal vabzdį, žinomą dėl to, kad daugelį metų dingsta, o paskui staiga vėl pasirodo. Ir būtent toks elgesys šiam variantui labiausiai tinka.
Kas žinoma apie „Cicada”
Variantas pirmą kartą aptiktas 2024 m. lapkritį Pietų Afrikoje — penkerių metų berniuko nosies tepinėlyje. Nuo tada jis užfiksuotas jau 23 šalyse, taip pat 25 JAV valstijų nuotekose. Lietuvoje ir Europoje jo plitimas kol kas stebimas, tačiau didelių bangų neužfiksuota.
Vienas labiausiai stebinančių šio varianto bruožų — neįprastai didelis mutacijų skaičius. BA.3.2 turi net 53 pakitimus spyglio baltyme, palyginti su savo „tėviniu” virusu BA.3, arba apie 70 mutacijų, palyginti su originaliu 2019 m. koronavirusu. Toks mutacijų kiekis leidžia virusui iš dalies išvengti imuniteto, įgyto per ankstesnes infekcijas ir skiepus.
Kodėl variantas pavadintas „Cicada”
Vardą sugalvojo tarptautinė variantus stebinčių tyrėjų grupė — ta pati, kuri anksčiau kitus variantus pavadino mitologinių būtybių, žvaigždynų ir debesų vardais. „Cicada” atrodė tinkamas pavadinimas, nes variantas elgiasi lygiai kaip šis vabzdys: kurį laiką dingsta, tada vėl netikėtai pasirodo.
Mokslininkai mano, kad BA.3 tikriausiai išliko vieno žmogaus, kurio imuninė sistema nesugebėjo jo visiškai pašalinti, organizme dvejus metus. Per tą laiką virusas nuolat kito — kol pagaliau atsirado pakankamai pakitęs, kad vėl pradėtų plisti.
Pagrindinis klausimas: kodėl vaikai užsikrečia dažniau
Tai, kas labiausiai domina mokslininkus — šis variantas, regis, sėkmingiau užkrečia vaikus nei suaugusiuosius. Konkrečiau — vaikus nuo trejų iki penkiolikos metų.
Niujorko duomenų analizė rodo, kad vaikai maždaug penkis kartus dažniau užsikrečia BA.3.2, palyginti su kitais šiuo metu cirkuliuojančiais variantais.
Mokslininkų teorijos skiriasi. Viena — vaikai paprasčiausiai neturi tokios turtingos „imunologinės istorijos” kaip suaugusieji. Kiekviena infekcija ir kiekvienas skiepas praturtina imuninę atmintį ir padeda geriau atpažinti naujus variantus. Vaikai, ypač maži, dar tik kaupia šią patirtį — todėl jų apsauga siauresnė.
Kita teorija — BA.3.2 trūksta tam tikrų genomo dalių, kurios paprastai aktyvuoja imuninę sistemą. Panašų modelį turėjo ir variantas XBB, kuris taip pat vaikams pasireiškė dažniau nei suaugusiesiems.
Dar vienas veiksnys — vaikai mokykloje ir darželyje nuolat supa įvairūs mikrobai. Tai daro juos lengvesniu taikiniu bet kokiam kvėpavimo takų virusui — ne tik COVID-19.
Ar reikia nerimauti
Kol kas — ne. Nors variantas plinta, ekspertai pabrėžia, kad nėra jokių požymių, jog jis sukelia sunkesnę ligos formą — nei vaikams, nei suaugusiesiems. Hospitalizacijų ir mirčių skaičiaus padidėjimo nepastebėta.
Esamų vakcinų apsauga, nors ir susilpnėjusi, vis dar veikia. Dauguma ekspertų nemano, kad dėl šio varianto reikia skubiai atnaujinti vakcinas.
„Tai nėra visiškai nereikšminga, bet tai tas pats, kas į mėsainį įdėti keptų svogūnų”, — taikliai apibūdino dr. Alexas Greningeris iš Vašingtono universiteto.
Svarbiausia šiuo metu — atidžiai stebėti, ar variantas nesikeičia taip, kad galėtų sukelti rimtesnę problemą. Kol kas signalų tam nėra.
Šaltinis: CNN
