Greipfrutas dažnai vertinamas dėl gaivaus skonio ir vitaminų gausos. Tačiau dauguma žmonių naudoja tik vaisiaus minkštimą, o žievelę be jokio gailesčio išmeta. Tuo tarpu būtent ši citrusinio vaisiaus dalis gali tapti netikėtai naudingu pagalbininku buityje.
Natūralios priemonės pastaraisiais metais vis labiau vertinamos, nes leidžia sumažinti cheminių valiklių naudojimą namuose. Patyrusios šeimininkės jau seniai žino, kad greipfrutų žievelė gali būti pritaikyta ne vienam praktiškam tikslui – nuo paviršių valymo iki kovos su pelėsiu.
Kodėl verta pasilikti greipfrutų žievelę
Greipfrutų žievelėje gausu natūralių rūgščių ir eterinių aliejų, kurie pasižymi valomosiomis savybėmis. Šios medžiagos gali padėti tirpinti riebalus, naikinti bakterijas ir suteikti paviršiams švaros bei gaivaus kvapo.
Be to, žievelė gali būti naudojama kaip citrinos alternatyva. Jei receptuose ar buities patarimuose dažnai minimos citrinos sultys ar žievelė, greipfrutas gali atlikti panašią funkciją.
Norint ją panaudoti vėliau, žievelę galima išdžiovinti ir susmulkinti – taip ji bus paruošta naudoti įvairiuose namų darbuose.
Paprastas būdas išvalyti paviršius
Vienas paprasčiausių žievelės panaudojimo būdų – natūralus paviršių valymas.
Tam reikia tik dviejų dalykų: kepimo sodos ir šviežios greipfruto žievelės. Ant nešvaraus paviršiaus pabarstykite ploną kepimo sodos sluoksnį, o tada paimkite žievelę ir naudokite ją tarsi kempinę.
Kepimo soda veikia kaip švelnus abrazyvas, o žievelėje esantys aliejai ir rūgštys padeda tirpinti riebalus. Tokiu būdu galima valyti virtuvės stalviršius, kriaukles, plyteles ar net kai kuriuos vonios kambario paviršius.
Natūrali priemonė kovai su pelėsiu
Greipfrutų žievelė gali būti naudinga ir kovojant su pelėsiu. Tam paruošiama paprasta natūrali priemonė.
Pirmiausia nuo žievelės pašalinamas baltas vidinis sluoksnis. Likusi spalvota dalis supjaustoma mažais gabalėliais ir sudedama į stiklinį indą. Tuomet žievelė užpilama paprastu actu taip, kad skystis ją visiškai apsemtų.
Indą reikia sandariai uždaryti ir palikti vėsioje, tamsioje vietoje maždaug penkioms dienoms. Per šį laiką veikliosios medžiagos iš žievelės pereina į actą. Vėliau skystis perkošiamas, praskiedžiamas trupučiu vandens ir supilamas į purškimo buteliuką.
Šiuo mišiniu galima purkšti pelėsio pažeistas vietas – sienas, plytelių glaistą ar kitus paviršius.
Paprastas būdas mažiau švaistyti
Tokie paprasti triukai primena, kad net kasdieniai maisto likučiai gali turėti praktinę vertę. Greipfrutų žievelė – puikus pavyzdys, kaip tai, kas dažniausiai atsiduria šiukšliadėžėje, gali tapti natūralia ir ekonomiška buities priemone.
Jeigu kitą kartą valgysite greipfrutą, neskubėkite išmesti žievelės. Pabandykite ją panaudoti bent vienu iš šių būdų – gali būti, kad po to į citrusinių vaisių likučius pradėsite žiūrėti visai kitaip.
