Pirmoji šiltesnė diena, kava terasoje – ir mintis, kuri kasmet trenkia kaip perkūnas: „Reikia skubiai numesti svorio iki vasaros.“ Man tai buvo pažįstama iki skausmo. Kiekvieną pavasarį puldavau į kraštutinumus, ieškodavau „greitų dietų“ ir tikėjausi stebuklo.
Rezultatas dažniausiai būdavo tas pats – ne tik kad nenumesdavau svorio, bet kartais dar ir priaugdavau. Tik vėliau supratau, kad pati sau kenkiau, pakliūdama į tuos pačius spąstus.
1. Staigus „sveiko gyvenimo“ startas
Didžiausia mano klaida buvo radikalūs pokyčiai. Iš karto atsisakydavau visko, kas „bloga“, ir pereidavau prie „tobulo“ meniu – salotų, liesų produktų, kokteilių.
Iš pradžių atrodė, kad darau viską teisingai. Bet mano organizmas po žiemos būdavo pavargęs, o ne pasiruošęs tokiam šokui. Vietoj to, kad pradėtų deginti riebalus, jis tiesiog sulėtindavo medžiagų apykaitą ir „kaupdavo atsargas“.
2. Detoksai, kurie tik pablogina savijautą
Aš irgi buvau susigundžiusi įvairiais „valymais“ ir detoksais. Gėriau kokteilius, laikydavausi trumpų badavimų, tikėdamasi greito rezultato.
Tačiau realybėje jaučiau silpnumą, dirglumą, o svoris vis tiek nekrisdavo taip, kaip tikėjausi. Vėliau supratau paprastą dalyką – mūsų kūnas jau turi savo detoksikacijos sistemą. O tokie eksperimentai dažniau kenkia nei padeda.
3. Riebalų atsisakymas
Dar viena klaida – baimė valgyti riebalus. Ilgą laiką rinkdavausi tik „0 %“ produktus, manydama, kad taip greičiau sulieknėsiu.
Tačiau pastebėjau, kad pradėjo prastėti oda, plaukai, nuotaika. Vėliau supratau, kad organizmui būtini geri riebalai – iš riešutų, žuvies, aliejaus. Be jų kenčia ne tik išvaizda, bet ir hormonų pusiausvyra.
4. Treniruotės per prievartą
Vienu metu buvau įsitikinusi, kad kuo daugiau sportuoju – tuo greičiau sulieknėsiu. Keldavausi anksti ir eidavau bėgioti tuščiu skrandžiu.
Tačiau vietoj rezultatų gavau nuovargį ir nuolatinį alkį. Tik vėliau sužinojau, kad tokios treniruotės didina streso hormono – kortizolio – kiekį. O tai, priešingai, skatina riebalų kaupimą.
5. Miego ir poilsio ignoravimas
Apie tai anksčiau net nesusimąsčiau. Mažai miegojau, stresavau, bandžiau viską daryti „per jėgą“.
Tik pradėjusi normaliai ilsėtis supratau, kiek tai svarbu. Miego trūkumas tiesiogiai veikia svorį, nes organizmas patiria nuolatinį stresą.
Ką aš pakeičiau ir kas pagaliau suveikė
Vietoj drastiškų dietų pradėjau elgtis paprasčiau ir švelniau su savo kūnu.
Rinkausi šiltą, maistingą maistą – sriubas, troškinius, žuvį. Vietoj kraštutinumų – balansą. Rytais pradėjau valgyti normalius pusryčius, o vietoj sunkių treniruočių rinkausi pasivaikščiojimus.
Taip pat pradėjau daugiau miegoti ir gerti pakankamai vandens.
Ir tik tada svoris pradėjo mažėti – lėtai, bet stabiliai.
Mano išvada
Pavasaris nėra metas kankinti save. Tai metas atsigauti po žiemos ir palaipsniui grįžti į formą.
Kai nustojau kovoti su savo kūnu ir pradėjau su juo bendradarbiauti, rezultatai atsirado natūraliai. Ir svarbiausia – be streso, be kraštutinumų ir be nusivylimo.
