Europoje tyliai plinta liga, kuri daugeliui žmonių atrodo lyg iš praeities. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad tuberkuliozė vis dar kelia rimtą grėsmę sveikatai, o dalis infekcijos atvejų lieka nepastebėti. Ekspertų vertinimu, maždaug vienas iš penkių susirgimų Europoje nėra diagnozuojamas arba neužregistruojamas, todėl realus ligos mastas gali būti gerokai didesnis nei rodo oficiali statistika.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne tik pačioje infekcijoje, bet ir diagnostikoje. Kai liga nustatoma per vėlai, pacientai gali ilgiau platinti bakteriją aplinkiniams, o tai didina naujų užsikrėtimų skaičių ir apsunkina infekcijos kontrolę.
Tuberkuliozė – pavojinga, bet dažnai nepastebima infekcija
Tuberkuliozė yra užkrečiama bakterinė liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. Ji dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau infekcija gali išplisti ir į kitus organus. Liga plinta per orą – užsikrėtęs žmogus gali perduoti bakterijas kosėdamas, čiaudėdamas ar net kalbėdamas.
Negydoma tuberkuliozė yra labai pavojinga. Medicininiai duomenys rodo, kad be tinkamo gydymo maždaug pusė pacientų gali mirti. Tačiau anksti diagnozuota liga dažniausiai yra sėkmingai gydoma antibiotikais.
Dažniausi tuberkuliozės simptomai yra ilgai trunkantis kosulys, kartais su kraujo priemaišomis, krūtinės skausmas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Problema ta, kad pradžioje šie požymiai gali būti silpni arba panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų simptomus, todėl žmonės ne visada kreipiasi į gydytojus laiku.
Oficialūs skaičiai gali būti mažesni nei realybė
PSO duomenimis, 2024 metais Europoje oficialiai užregistruota apie 162 tūkstančius tuberkuliozės atvejų. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad tikrasis skaičius gali siekti net apie 204 tūkstančius.
Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių gali gyventi su infekcija net nežinodami apie ligą. Tokie „nematomi“ atvejai apsunkina epidemiologinę kontrolę, nes gydytojai dažnai susiduria su pacientais tik tada, kai liga jau būna pažengusi.
Auga vaistams atsparių formų grėsmė
Dar vienas nerimą keliantis aspektas yra vaistams atsparios tuberkuliozės formos. PSO ekspertai skaičiuoja, kad Europoje net apie 23 procentai infekcijų yra atsparios rifampicinui, vienam svarbiausių tuberkuliozės gydymui naudojamų antibiotikų.
Palyginimui, pasaulinis tokių atvejų vidurkis siekia tik apie 3,2 procento. Tokie skaičiai rodo, kad Europoje gydytojai vis dažniau susiduria su sudėtingesnėmis ligos formomis, kurioms reikia ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo.
Medikai pabrėžia, kad vėlyva diagnozė ir nutrauktas gydymas yra viena pagrindinių atsparių bakterijų atsiradimo priežasčių.
Kai kuriose šalyse atvejų skaičius vis dar didelis
Kai kuriose Europos valstybėse tuberkuliozės atvejų vis dar registruojama gana daug. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2025 metais nustatyta daugiau nei 4000 naujų susirgimų, tarp jų – šimtai vaikų iki 15 metų.
Dalis pacientų į šalį atvyko iš regionų, kuriuose tuberkuliozė paplitusi labiau. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad ši infekcija nėra susijusi tik su migracija – ji gali plisti bet kurioje visuomenės grupėje.
Finansavimo trūkumas gali pabloginti situaciją
Tarptautinės sveikatos organizacijos perspėja, kad tuberkuliozės kontrolė labai priklauso nuo finansavimo. Jei diagnostikos ir gydymo programoms trūksta lėšų, liga gali plisti daug greičiau.
Ekspertų vertinimu, jei prevencijos programos bus silpninamos, per penkerius metus pasaulyje gali atsirasti iki 11 milijonų naujų tuberkuliozės atvejų, o mirčių skaičius gali išaugti dar keliais milijonais.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad tuberkuliozė nėra istorijos reliktas. Tai liga, kurią galima suvaldyti tik nuosekliai investuojant į diagnostiką, gydymą ir visuomenės informavimą.
Padėtis gerėja, bet tikslai dar nepasiekti
Nepaisant problemų, pastaraisiais metais Europoje vis dėlto pastebima tam tikra pažanga. Nuo 2015 metų naujų tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo apie 12 procentų, o mirčių – beveik 30 procentų.
Tačiau tarptautiniai tikslai buvo ambicingesni. Iki 2025 metų planuota naujų infekcijų skaičių sumažinti perpus, o mirčių – net 75 procentais. Šie tikslai kol kas dar nepasiekti, todėl kova su tuberkulioze Europoje išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos užduočių.
