Šiandienos skaitmeninės eros laikais daugelis vartotojų susiduria su įdomia naujove mokėdami kortele: kortelių terminalo ekrane pasirodo pasirinkimo meniu, kuriame galima pasirinkti ar palikti arbatpinigių. Šiame meniu paprastai siūlomos trys ar keturios galimybės, pavyzdžiui, 10, 15 ar 20 procentų arbatpinigiai arba galimybė nepalikti arbatpinigių.
Kai kuriems klientams šis „papildomas” pranešimas gali būti netikėtas, nes arbatpinigiai Lietuvoje tradiciškai paliekami savo noru, o ne pardavėjo prašymu. Be to, šios galimybės dažnai atsiranda vietose, kur arbatpinigiai iki šiol nebuvo įprasti.
Ekspertai tai vadina „nudging“, kai žmonės yra skatinami priimti tam tikrą sprendimą naudojant nedidelius patarimus. IU Internationale Hochschule profesorė Julia Pitters paaiškina: „Geriau organizuoti žmonių aplinką taip, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus.“ Bet kas gauna naudos iš šios sistemos? Čia pateikiami svarbiausi paaiškinimai apie arbatpinigius mokant skaitmeniniu būdu.
Poveikis pirkimo elgsenai: kas atsitinka, kai atsiranda arbatpinigių galimybė?
Elgsenos ekonomistas prof. Dominik Enste iš Vokietijos ekonomikos instituto paaiškina: „Reakcija labai priklauso nuo asmenybės.“ Kai kurie klientai arbatpinigių pasiūlymus laiko naudingu supaprastinimu, o kiti gali jaustis spaudžiami ir reaguoti neigiamai. Pastarieji linkę neduoti arbatpinigių ir ateityje vengti tos vietos.
Pasak Julijos Pitters, iš paslaugų teikėjų perspektyvos, arbatpinigių galimybės įvedimas yra protingas sprendimas. Kadangi mokant kortele arbatpinigiai dažnai pamirštami, tai tampa priminimu. „Taip susidaro įspūdis, kad tai yra įprasta“, – sako Pitters. Žmonės dažnai reaguoja į socialines normas ir jaučia poreikį elgtis pagal jas.
Ar arbatpinigių galimybės padidina arbatpinigių sumą?
Dominik Enste patvirtina, kad tikslingas „nudging“ gali padidinti bendrą arbatpinigių sumą. Tačiau pasirinkta suma taip pat priklauso nuo siūlomų galimybių. „Paprastai žmonės renkasi vidurį“, – sako Enste. Ekstremalūs variantai vengiami, o vidurys atrodo labiausiai pageidaujamas pasirinkimas.
Julia Pütters priduria, kad prekybininkai sumaniai naudoja arbatpinigių pasirinkimo galimybes, kad gautų didesnes sumas. Šiaip įprasta palikti 10-15 proc. arbatpinigių (rekomenduojama minimaliai 10 proc.). Jei mažiausia arbatpinigių suma nustatoma 10 proc., tai tampa savotišku orientyru, todėl klientai linkę duoti didesnes sumas.
Kodėl sunku pasirinkti „be arbatpinigių“?
Julia Pitters paaiškina, kad žmonės nenori būti laikomi šykščiais. Ypač mokant kortele, sprendimas nepalikti arbatpinigių yra pastebimas personalo ir kitų klientų, sako Philipp Rehberg.
Toks elgesys kyla iš senų laikų, kai mažose bendruomenėse socialinė reputacija buvo labai svarbi. „Kas buvo malonus, galėjo būti tikras, kad tai padės jo reputacijai“, – sako Enste.
Šis elgesys ir šiandien yra giliai įsišaknijęs.
Patarimai, kaip išvengti netikėtumo paliekant arbatpinigius
Prof. Stefan Trautmann iš Heidelbergo universiteto Alfred Weber ekonomikos instituto patvirtina, kad net mažiausia arbatpinigių suma neslėgs jūsų kišenės. Tikrai galite palikti 10 proc. arbatpinigių ir taip skatinti ekonomiką.
Kaip bebūtų, Julia Pitters rekomenduoja prieš mokant apsispręsti, ar norite palikti arbatpinigių ir kiek. Tai sumažina netikėtumo efektą, kai kortelių terminale pasirodo pasirinkimo galimybės.
Be to, pasikalbėjus su kitais žmonėmis galima sustiprinti savo sprendimų laisvę.
Šaltinis: chip.de
