Atsisveikinkite su grynaisiais pinigais. Europos Sąjunga turi naujienų, tai įvyks netrukus

Skaitmeninių mokėjimų plėtra šiuolaikinėje visuomenėje atrodo nesustabdoma, juolab kad Europos Sąjunga ketina žengti lemiamą žingsnį link naujos finansinės paradigmos, kuri galėtų sumažinti grynųjų pinigų kiekį mūsų gyvenime. Tai susiję su skaitmeninio euro įvedimu.

Tai žingsnis, kuris buvo rengiamas daugelį metų ir kuris gali tapti realybe greičiau, nei daugelis įsivaizduoja, kaip paskelbė Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde. Tačiau nors Europos institucijos primygtinai pabrėžia jo naudą, tarp piliečių ir ekspertų auga skepticizmas, nes jie baiminasi, kad šis pokytis reikš privatumo praradimą ir precedento neturinčią asmeninių finansų kontrolę.

Skaitmeninis euras būtų ne kriptovaliuta kaip bitkoinas ar spekuliacinis turtas, o virtualus grynųjų pinigų atvaizdas, remiamas Europos Centrinio Banko. Tai būtų priemonė, kuria naudodamiesi piliečiai galėtų greitai ir be tarpininkų atlikti mokėjimus tiesiogiai iš skaitmeninės piniginės savo mobiliuosiuose įrenginiuose arba kortelėse. Teorija skamba daug žadančiai, tačiau praktiškai kyla daug abejonių.

Svarbiausia iš jų – ar tai tikrai bus savanoriška galimybė, ar ilgainiui ji visiškai pakeis grynuosius pinigus. Nepaisant to, kad ECB primygtinai tvirtina, jog šiuo nauju formatu tik siekiama modernizuoti mokėjimus ir sustiprinti ES finansinę nepriklausomybę nuo Jungtinių Amerikos Valstijų technologinių milžinų, tikrovėje ši iniciatyva kelia netikrumą. Tokiose šalyse kaip Vokietija beveik pusė gyventojų nepasitiki skaitmeniniu euru, o Lietuvoje skepticizmas neatsilieka. Nuogąstaujama dėl to, kad bus prarastas savarankiškumas savo pinigų atžvilgiu, ir baiminamasi, kad vyriausybės gali stebėti kiekvieną operaciją ir taip panaikinti grynųjų pinigų teikiamą privatumą.

Atsisveikinimas su grynaisiais pinigais įvedus skaitmeninį eurą?

Pagrindinė idėja yra ta, kad skaitmeninis euras veiks kaip virtuali grynųjų arba fizinių pinigų versija, nepakeisianti bankų ir esamų mokėjimo formų, bet jas papildysianti. Kiekvienas pilietis galėtų turėti skaitmeninę piniginę, kurią tiesiogiai valdytų ECB, o tai leistų atsisakyti tarpininkų ir sumažinti mokesčius. Ją būtų galima pasiekti per programėles mobiliuosiuose įrenginiuose arba per įkraunamas korteles.

Tačiau ši sistema kelia nemažai klausimų. Vienas svarbiausių – galimas skaitmeninių pinigų, kuriuos kiekvienas asmuo galėtų turėti savo virtualioje piniginėje, kiekio apribojimas. Buvo minimas 3 000 eurų vienam naudotojui limitas, kuris neleistų tradiciniams bankams prarasti klientų, o kartu ir galimybės skolinti. Tačiau daugelis ekspertų mano, kad šis limitas gali būti pirmas žingsnis link ECB laipsniškai vykdomos ekonomikos kontrolės.

Tradicinių bankų kontrolė

Vienas iš labiausiai skaitmeninio euro bijančių sektorių yra bankininkystė. Šiuo metu komerciniai bankai veikia kaip daugumos skaitmeninių mokėjimų tarpininkai, o tai jiems duoda pelno iš mokesčių ir finansinių paslaugų. Jei skaitmeninis euras leis piliečiams savo pinigus tvarkyti tiesiogiai ECB , finansų įstaigos gali gerokai prarasti klientų ir išteklių.

Siekiant išvengti pražūtingo poveikio, numatoma, kad bankai ir toliau atliks tam tikrą vaidmenį platinant skaitmeninį eurą, nors dar neaišku, kaip tai bus įgyvendinta. Neabejotina tai, kad finansinis kraštovaizdis gali smarkiai pasikeisti, paveikdamas ir bankus, ir pačius vartotojus, kurie gali susidurti su sistema, kuri yra mažiau lanksti, nei atrodo.

Geopolitika ir kriptovaliutos

Spartesnis skaitmeninio euro diegimas atsiliepia ir į strateginius klausimus. Šiuo metu dauguma skaitmeninių operacijų Europoje priklauso nuo dviejų JAV bendrovių: „Visa“ ir „MasterCard“. Tai reiškia, kad geopolitinio konflikto atveju ES gali atsidurti finansiškai pažeidžiamoje padėtyje. Savo skaitmenine valiuta ECB siekia sumažinti šią priklausomybę ir sustiprinti bloko ekonominį suverenumą.

Prie to prisideda ir didėjantis decentralizuotų kriptovaliutų, kurių vyriausybės nekontroliuoja, populiarumas. Jungtinės Valstijos jau dirba kurdamos strateginį kriptovaliutų rezervą, o Kinija įvedė savo skaitmeninį juanį. ES nenori likti nuošalyje šiose lenktynėse, nors jos požiūris yra kitoks: nors bitkoinas ir kitos kriptovaliutos veikia be centrinio reguliavimo, skaitmeninį eurą visiškai prižiūrėtų ECB, o tai garantuoja stabilumą, tačiau taip pat kelia įtarimų dėl jo poveikio piliečių privatumui.

Privatumas, didžioji dilema

Vienas iš argumentų prieš skaitmeninį eurą yra susirūpinimas dėl finansinės priežiūros. Skirtingai nei grynieji pinigai, kurie leidžia atlikti anonimines operacijas, skaitmeninis euras paliktų kiekvieno pirkimo, pervedimo ar mokėjimo pėdsakus. Nors ECB patikino, kad įdiegs privatumo apsaugos mechanizmus, ekspertai įspėja, kad vien dėl to, jog visos operacijos būtų registruojamos, gali atsirasti precedento neturinti valdžios kontrolė.

Tai ypač kelia nerimą ekonominės laisvės šalininkams. Jei vyriausybės kada nors nuspręstų įvesti finansinius apribojimus ar sankcijas tam tikriems sektoriams ar elgesiui, skaitmeninis euras galėtų būti panaudotas kaip priemonė blokuoti ar apriboti piliečių prieigą prie pinigų.

Koks bus kitas žingsnis?

ECB šiuo metu baigia rengti skaitmeninį eurą ir, jei viskas vyks pagal planą, jis galėtų būti apyvartoje iki šių metų pabaigos. Tačiau diskusijos dar toli gražu nesibaigė. Projektui įsibėgėjant, didėja spaudimas užtikrinti naudotojų saugumą, privatumą ir laisvę.

Aišku tik tai, kad Europos Sąjunga pasirengusi radikaliai pakeisti pinigų tvarkymo būdą. Dar neaišku, ar šis pokytis iš tikrųjų bus naudingas visuomenei, ar jis pradės finansinės priežiūros erą, kurioje galiausiai išnyks mums žinomi grynieji pinigai. Tuo tarpu piliečiai, bankai ir vyriausybės ir toliau atidžiai stebi tai, kas gali būti svarbiausia permaina Europos ekonomikoje per pastaruosius dešimtmečius.

Šaltinis: okdiario.com