Įsivaizduok: ryte išsiruoši nusipirkti kavos. Prie kasos išsitrauki banko kortelę – o sistema neveikia. Grynieji? Nepavyks – bankomate limitas, o banke… jų išvis nebenori matyti. Taip, tai tavo pinigai. Bet taisyklės – ne tavo.
Pastaraisiais metais Lietuvoje (ir ne tik) tyliai, bet užtikrintai vyksta didelė finansinė transformacija. Bankai, pasitelkę saugumo, modernumo ir patogumo argumentus, iš esmės išvaro grynuosius pinigus iš kasdienio gyvenimo. O kartu – keičiasi ir pati pinigų sąvoka.
Kai tavo „turtas“ tampa tik skaičiukai ekrane
Skaitmenizacija – ne naujiena. Tačiau šiandien ji tampa ne pasirinkimu, o prievarta. Ateini į banką – pavedimų nepadarysi. Nori išsigryninti 50 eurų? Turi būti kortelė, PIN kodas, bankomatas, internetas… Ir dar pasimelsk, kad niekas nesugestų.
Bėda ta, kad gedimai – vis dažnesni. Vos prieš kelias savaites socialiniai tinklai sprogo nuo pasipiktinimo: kelias valandas neveikė net trys pagrindinės bankų sistemos. Žmonės liko be galimybės atsiskaityti. Maisto nusipirkti. Pasitikrinti sąskaitos. Gauti atlyginimo.
Vadinasi, jei nori gyventi oriai – turi žaisti pagal taisykles, kurių niekas tau nepaaiškino. Ir kurių niekas iš tavęs neklausė.
Grynųjų išsigryninti? Tik jei esi turtingas
Didžiausi bankai – „Swedbank“, SEB, „Luminor“ – vis dažniau taiko principą: mažiau grynųjų, mažiau kontaktų, daugiau kontrolės. Kai kuriuose bankų skyriuose – net jei norėtum – nebegali atlikti pavedimo ar gauti grynųjų. Mažesnių sumų? Net nebandyk. „Swedbank“ skyriuje išgryninti galima tik nuo 2000 eurų. Reikia mažiau? Na, jei uždarinėji sąskaitą – gal padarys išimtį. Bet net ir tada – su išankstine registracija, papildomais klausimais ir laukimu.
O jei nori susimokėti mokesčius grynaisiais? Sveikiname, oficialūs bankai tam jau ne vieta. Teks eiti į „Perlo“ terminalą ar paštą – kaip prieš 20 metų.
Skaitmeninis paradoksas: patogiau ar pavojingiau?
Bankai aiškina: taip patogiau. Viskas vienoje vietoje, jokio grynųjų vagysčių pavojaus, saugumas – garantuotas. Bet… ar tikrai?
Technologijos genda. Sistemų atnaujinimai stringa. Prisijungimo kodai neveikia. Ir vis dažniau pasirodo istorijos apie „dingusius“ pinigus. Viena diena be prieigos prie savo sąskaitos – dar galima pakentėti. Bet kai tokios dienos kartojasi? Tai jau nebe atsitiktinumas. Tai – sistema, kuri nebeveikia visiems.
Ir tada kyla klausimas: kas nutiks, kai valstybė (kartu su bankais) galutinai užvers grynųjų duris? Kai tavo pinigai bus tik skaičius banko duomenų centre? Kai nuo vieno „kliurkšt“ mygtuko paspaudimo galėsi netekti visko?
Tylus, bet labai realus pavojus
Šiandien turėti grynųjų – tampa kone protesto forma. Vyresnio amžiaus žmonės, provincijos gyventojai, net tie, kurie tiesiog nenori visų savo duomenų palikti bankams – jaučiasi palikti už sistemos borto. Ir ne be reikalo.
Šis procesas – ne vien finansinis. Jis – giluminis. Kai neturi kontrolės, neturi pasirinkimo. O kai neturi pasirinkimo – net ir tavo pinigai jau nebėra tavo.
Seniai laikas pasiimti savo pinigus iš bankų ir bus tvarka Lietuvos Respublikos komercinis bankas yra vienintelė išeitis
Be grynųjų tai nė žingsnio,kaip ,,bankyrai,,nesistengtų,o be bankininkų ,galima ir apsieiti.
TAI GAL LAIKAS ATSIKRATYTI TŲ BANKŲ? NEGI LIETUVOJE NĖRA FINANSINIŲ ĮSTAIGŲ, KURIOS NESIKRATO GRYNŲJŲ?
TEGUL ATIDUODA ŽMONIŲ ĮDĖTUS PINIGUS, SUSIKRAUNA SAVO MANTĄ IR PY*DINA Į SAVO SKANDINAVIJĄ!!!
Aš nesuprantu jų tų nesamonių, grynų pinigų operacijos gali ir užsiskaito iki 4000€, o nusiimti nemokamai iki 800€, kur logika? Ekstra atveju, ale rekomenduoja turėti kokių 3mėn sumą išlaidoms, tai ekstra atveju išsiimti ir dar apsimokėk, kad turėtum ekstra? Visiškas paradoksas
Nes nori viską kontroliot ,kad panorėjus gali bet kada tave užblokot . Pasiskaityk dėl biometrijos centrinio Europos banko dėl el. piniginės ir suprasi kame reikalas.
Gal galima nuorodą?