Tarifų grėsmės ir augančios pasaulio ekonomikos rizikos keičia lūkesčius: „Citadele“ bankas sumažino 2024 metų Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes. Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP šiemet augs, plėtra bus lėtesnė nei tikėtasi praėjusių metų pabaigoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios pagrindinės tendencijos lemia prognozių pokyčius ir ko tikėtis artimiausiu metu.
Baltijos šalių BVP augs, bet lėčiau
„Citadele“ bankas sumažino Lietuvos ir Latvijos BVP augimo prognozes po 0,3 proc. punkto, o Estijos – net 0,6 proc. punkto. Šiemet tikimasi, kad Lietuvos ekonomika augs 2,6 proc., Latvijos – 1,9 proc., o Estijos – 1,8 proc.
Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, gera žinia yra ta, kad po kelių sudėtingų metų visos trys šalys sugrįš prie ekonomikos augimo. Tačiau ne tokiais tempais, kokių tikėtasi anksčiau – augimas bus nuosaikesnis.
Tarifų grėsmė spaudžia prognozes žemyn
Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių prognozių peržiūrą, – išaugusi tarifų rizika tarp ES ir JAV. A. Izgorodino teigimu, nors yra vilčių, kad derybos baigsis susitarimu ir dabartiniai 20 proc. atsakomieji tarifai bus sumažinti, rizikų išlieka.
Skaičiavimai rodo, kad tokio dydžio tarifas gali sumažinti euro zonos BVP augimą 1 proc. punktu, o Baltijos šalių augimo tempas sumenktų 0,3 proc. punkto. Visgi Baltijos regionas, kuriame dominuoja smulkios įmonės, tarifų poveikį pajus mažiau nei vidutiniškai euro zonoje. Be to, tikėtina, kad aukštesni tarifai skatins Vokietijos ir Skandinavijos gamintojus ieškoti pigesnių gamybos alternatyvų Baltijos šalyse.
Lietuvos ekonomika išlieka stipriausia Baltijos regione
Pasak A. Izgorodino, Lietuva ir šiemet išlaikys stipriausios ekonomikos Baltijos šalyse vardą. Ekonomiką šiuo metu augina keli sektoriai: pramonė, mažmeninė prekyba, vis aktyvėjanti statyba ir nekilnojamojo turto rinka.
Tačiau pastaruoju metu stebimas nežymus išankstinių ekonominių rodiklių blogėjimas. Europos Komisijos duomenys rodo prastėjantį Lietuvos vartotojų optimizmą – jų nuomonė apie šalies ekonomikos perspektyvas šiuo metu prasčiausia per pastaruosius dvejus metus. Nors kol kas tai dar nesumažino vidaus vartojimo, rizika, kad lūkesčiai gali paveikti realią ekonomiką, išlieka.
Eksporto sektoriaus iššūkiai – artimiausios vasaros išbandymas
Šiuo metu Lietuvos pramonė demonstruoja atsparumą išorės rizikoms. Pirmo ketvirčio pabaigoje pramonės augimą ypač palaikė avansinis ES gamintojų eksportas į JAV, tai gerai matyti elektronikos sektoriaus duomenyse.
Tačiau mažėjant JAV importui iš ES, tikėtina, kad vasarą Lietuvos pramonės plėtra aiškiai sulėtės. Tai gali tapti vienu iš svarbiausių artimiausių mėnesių ekonominių iššūkių.
Infliacija didėja, tačiau perkamoji galia augs
„Citadele“ bankas taip pat peržiūrėjo infliacijos prognozę. Šiemet Lietuvoje ji sieks 3,3 proc., palyginti su 0,9 proc. pernai. Infliaciją lems spartus minimalios algos augimas ir padidėję akcizai, ypač dyzelinui.
Vis dėlto prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet ūgtels 7 proc., viršydamas infliacijos tempą. Todėl gyventojų perkamoji galia, nepaisant didesnių kainų, ir toliau augs.
Latvijos ir Estijos ekonomikos grįžta į augimo kelią
Po dvejų metų ekonominio kritimo Estijos BVP šiemet turėtų didėti 1,8 proc. Šalies pramonės ir paslaugų sektoriai rodo atsigaunančius lūkesčius, o mažmeninė prekyba jau demonstruoja pirmuosius atsigavimo ženklus.
Latvijoje ekonomika pernai stagnavo, tačiau šiemet tikimasi 1,9 proc. augimo. Ryškiausi atsigavimo ženklai šiuo metu fiksuojami vidaus vartojimo rinkoje.
Baltijos šalių ekonomikos augimas šiemet sugrįžta, nors ir lėtesniu tempu nei tikėtasi anksčiau. Pagrindiniai iššūkiai – tarifų grėsmė ir išorinės rizikos – kelia tam tikrą neapibrėžtumą, tačiau augančios algos ir stiprėjantis vidaus vartojimas suteikia pagrindą atsargiam optimizmui.
Parašyti komentarą