Dujų kainos Europos biržose per pastarąją savaitę sumažėjo beveik penktadaliu – tai didžiausias kritimas nuo 2023 metų liepos. Prie šio kainų šuolio žemyn prisidėjo sumažėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač po to, kai išnyko Irano grėsmė blokuoti Hormūzo sąsiaurį, kuriuo keliauja apie 20 % viso pasaulinio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) transporto.
Nyderlandų TTF biržoje – pagrindinėje dujų kainų nustatymo platformoje Europoje – ateities sandorių kaina penktadienį krito 3,2 %, o per savaitę – net 19,5 %, iki 32,93 EUR/MWh. Toks kritimas fiksuojamas pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus.
Kaip tai gali paveikti Lietuvą?
- Galimas pigesnis dujų tiekimas per Klaipėdos SGD terminalą. Kadangi Europos rinkose kainos mažėja, tai gali sumažinti ir importuojamų dujų kainas Lietuvai.
- Šilumos ir elektros kainų švelnėjimas. Jei tendencija išliks, rudens–žiemos sezonu tai gali paveikti ir centralizuoto šildymo bei elektros kainų perskaičiavimus.
- Mažesnė infliacija. Energijos pigimas mažina verslų kaštus, o tai gali sulėtinti bendrą kainų augimą Lietuvoje.
Kodėl krenta kainos?
- Mažėjanti paklausa Kinijoje. Kinija aktyviai pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir sumažino SGD poreikį. Dėl to dalis tiekimo persiorientavo į Europą, sukeldama perteklių rinkoje.
- Gerai užpildytos dujų saugyklos Europoje. ES dujų saugyklos šiuo metu užpildytos beveik 58 % – tai laikoma gera pradžia prieš artėjantį šildymo sezoną.
- Geopolitinės įtampos sumažėjimas. Izraelio ir Irano paliaubos sumažino rinkos baimes dėl tiekimo sutrikimų.
Pasak Lenkijos leidinio „Rzeczpospolita“, nors rusiškų dujų ES vamzdynuose praktiškai nebėra, rinką gelbsti alternatyvūs šaltiniai – tiek per Norvegiją, tiek per SGD terminalus, kaip Klaipėdoje ar Vokietijoje.
Jei situacija išliks stabili, Lietuvos vartotojai artimiausiais mėnesiais gali tikėtis švelnesnių sąskaitų už dujas ir energiją. Visgi viskas priklausys nuo to, ar geopolitinė padėtis išliks rami, ir ar neišryškės nauji tiekimo iššūkiai.
