Gera žinia elektros vartotojams – balandžio mėnesį Lietuvoje elektros kaina krisdama pasiekė 74,57 Eur/MWh, tai yra net 19 proc. mažiau nei kovą. Nors didmeninės rinkos kainos ne iš karto pasiekia vartotojų sąskaitas, tai aiškiai rodo palankią tendenciją.
„Elektrum Lietuva” vadovė Neringa Petrauskienė kainų kritimą aiškina neįprastai šiltais orais. „Balandžio mėnesį vidutinė oro temperatūra buvo kone 2 laipsniais aukštesnė už normą. Tad vidutinis mėnesio elektros suvartojimas smuktelėjo 7 proc., o gamyba – 1 proc.,” – teigia ji.
Lietuvos pasiekimas: 100% energetinis savarankiškumas
Tačiau labiausiai stebina kitas rodiklis – pirmą kartą per ilgą laiką Lietuva visiškai patenkino savo elektros poreikius, pagamindama 895 GWh elektros energijos, kas sudarė 100% šalies poreikio. Tai rodo reikšmingą proveržį siekiant energetinės nepriklausomybės.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis:
- Estijoje kaina krito taip pat 19 proc. iki 73,25 Eur/MWh, šalis pasigamino 77% reikalingos energijos
- Latvijoje kaina mažėjo 16 proc. iki 77,37 Eur/MWh, šalis pasigamino 72% reikalingos energijos
Kainų svyravimai ir ateities perspektyvos
Valandinės elektros kainos balandį Baltijos šalyse svyravo nuo 18,22 Eur/MWh iki net 600 Eur/MWh, kas rodo, kad rinka išlieka nestabili.
Kainų mažėjimą papildomai paskatino ir 42 proc. išaugusi saulės elektrinių gamyba, palyginti su kovu. Mėnesio viduryje kainos dar labiau smuko dėl padidėjusios vėjo elektrinių gamybos.
Bendras Baltijos šalių elektros suvartojimas balandį sumažėjo 10 proc. ir siekė 2 023 GWh. Lietuvoje elektros poreikis krito 11 proc. iki 893 GWh, Latvijoje – 10 proc. iki 515 GWh, o Estijoje – 9 proc. iki 615 GWh.
Nors didmeninės kainos ne visada tiesiogiai atspindi kainą, kurią moka galutiniai vartotojai, šis mažėjimas gali signalizuoti apie palankesnes elektros kainas ateityje. Ypač jei Lietuva ir toliau sugebės išlaikyti aukštą energetinio savarankiškumo lygį.
