Europoje plinta JAV kilmės prekių boikoto banga. Prancūzai, pasipiktinę, kad jų spiritiniams gėrimams nustatyti muitai, pradėjo protestą, prie jų prisijungė danai ir vokiečiai. Vartotojų pasipriešinimas, nors ir ne toks nuoseklus kaip Kanadoje, jau paveikė kai kurias bendroves.
Prancūzijos „Facebook“ grupė, raginanti boikotuoti tokius prekių ženklus kaip „McDonald’s“, „Levis“ ar atšaukti „WhatsApp“, jau surinko 200 000 sekėjų. Panašios iniciatyvos Švedijoje ir Danijoje pritraukė po 80 000 žmonių, o mažesnės grupės kuriasi Nyderlanduose ir Belgijoje. Prancūzijos boikoto iniciatorius Édouardas Roussezas televizijai France24 paaiškino, kad „idėja nėra kategoriškai atmesti viską, kas amerikietiška“.
Vietoj to jis ragina rinktis produktus iš Prancūzijos ir kitų Europos šalių. Jis ypač kritiškai vertina „Amazon“ ir „ Tesla“, kurios finansavo Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją.
Nauji europietiškų produktų ženklinimo metodai
Danijoje maisto prekių tinklas „Salling“ tapo pasipriešinimo Donaldo Trumpo politikai lyderiu. Vasario pabaigoje jo generalinis direktorius Andersas Haghas pristatė daniškų ir europietiškų produktų ženklinimo maža juoda žvaigždute sistemą. Šią idėją greitai perėmė ir delikatesų tinklas „Føtex“, todėl pirkėjai gali lengvai atpažinti vietinius produktus.
Daniško gėrimo „Faxe Kondi“ kainos etiketėje yra žvaigždutė, o šalia esančio „Pepsi“ – ne. Panašiai žvaigždutėmis žymimi itališki vynai, o Kalifornijos vynai – ne. Planuojama, kad iki vasaros sezono ši sistema bus taikoma parduotuvėse visoje Danijoje.
Kita vertus, Vokietijos vartotojai pritaikė kanadietišką protesto formą ir apvertė „Philadelphia“ varškės pakuotes aukštyn kojomis. Taip pat pastebėtas drastiškas amerikietiško viskio pardavimų sumažėjimas. JAV stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojus vienijančios organizacijos Distiliuotų alkoholinių gėrimų taryba (Distilled Spirits Council) prezidentas Krisas Svongeris (Chris Swonger) CNN laidoje pripažino, kad „mums tai labai neramus metas“.
JAV stipriųjų gėrimų pardavimams Europoje, kurie 2021-2024 m. išaugo 60 proc. iki 699 mln. dolerių po to, kai buvo panaikinti D. Trumpo pirmosios kadencijos metu įvesti muitai, dabar kyla grėsmė.
JAV prekių ženklai patirs smūgį
Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Breugel“ atstovas Jacobas Kirkegaardas sakė, kad „JAV prekės ženklas dabar patiria didžiulį smūgį“. Jis pats prisipažino, kad prisijungė prie protesto akcijos – anksčiau svarstė galimybę įsigyti „Tesla“, bet atsisakė, kai Elonas Muskas prisijungė prie D. Trumpo komandos. Danijos gėrimų gamintojos „Naturfrisk“ generalinis direktorius Tørk Eskild Furhauge patvirtino, kad padaugėjo restoranų ir mažmeninės prekybos tinklų užklausų dėl galimybės padidinti tiekimą. Kai kurie klientai atvirai pripažįsta, kad pirkimo politikos pokyčių priežastis yra dabartinė politinė situacija ir noras atsisakyti amerikietiškų produktų.
Vartotojų boikoto veiksmingumas ir pasekmės
Danijos banko Sydbank ekonomistė Ann Lehmann Erichsen atkreipia dėmesį į pasaulinių tiekimo grandinių sudėtingumą. „Perėjimas prie vietinės gamybos prekių gali būti nelabai veiksmingas žingsnis, jei atsižvelgsime į tai, kaip tarpusavyje susijusios pasaulinės tiekimo grandinės“, – sako ji. – jis aiškina. Kaip pavyzdį jis pateikia „Coca-Cola“, kuri, nors yra JAV prekės ženklas, Danijoje išpilstoma į butelius vietos „Carlsberg“. Tokio prekės ženklo boikotas automatiškai kenkia ir Europos bendrovėms.
Boikoto poveikis jau matomas. Donaldas Trumpas pajuto protesto poveikį po savo antipalestinietiškų pareiškimų – vyksta jo golfo aikštynų Doonbeg Airijoje ir Turnberry Škotijoje boikotas. Istorija rodo, kad vartotojų protestai gali būti veiksmingi. Prancūzai tai pajuto dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai po Ramiojo vandenyno branduolinių bandymų britai nustojo pirkti prancūziškus vynus, kuriems per metus išleisdavo dabartinių 46 mln. svarų sterlingų.
Londono universiteto rinkodaros profesorius Alanas Bredšou (Alan Bradshaw) pažymi, kad „paprastai boikoto poveikį pajunta korporacijos, o ne visa ekonomika. Nes, pavyzdžiui, vartotojas geriau pirks kito gamintojo automobilį, nei apskritai atsisakys pirkimo“. Kembridžo universiteto ekonomikos profesorė Meredith A. Crowley, priešingai, įspėja apie galimas pasekmes. Jos nuomone, Europos vartotojams netrukus gali padidėti kainos, nes Europos bendrovės, netekusios amerikietiškos konkurencijos, galės didinti kainas. Tai gali būti ypač akivaizdu įvedus 25 proc. tarifus plienui ir aliuminiui. Crowley mano, kad veiksmingiausias būdas šiame konflikte yra veikti panašiai kaip Kanada ir Kinija, nes Donaldas Trumpas pirmenybę teikia agresyviems metodams, apibendrina rp.pl.
Ar boikotai yra veiksmingi?
Vartotojų boikotų veiksmingumą galima apibūdinti remiantis Prancūzijos prekių, ypač vynų, boikoto pavyzdžiu dešimtojo dešimtmečio viduryje. boikotas buvo atsakas į prezidento Chiraco sprendimą atlikti branduolinius bandymus Ramiajame vandenyne. Masinis boikotas prisidėjo prie to, kad 1996 m. Prancūzija atsisakė bandymų.
Jungtinėje Karalystėje prancūziški vynai prarado rinkos dalį, o tai Prancūzijos vyno sektoriui kainavo 23 mln. svarų sterlingų (dabartine verte – apie 46 mln. svarų sterlingų). Šis pavyzdys rodo, kad vartotojai gali dalyvauti politikoje ne tik balsuodami, bet ir pasitelkdami savo perkamąją galią. Straipsnyje taip pat užsimenama apie dabartinę politinę situaciją ir teigiama, kad D. Trumpo veiksmai, pavyzdžiui, didesnių nei tikėtasi muitų įvedimas, gali paskatinti masinę vartotojų galios mobilizaciją, kuri prezidentui gali duoti peno apmąstymams.
Šaltinis: Money.pl
Parašyti komentarą