Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė vėl sumažinti palūkanų normas 0,25 procentinio punkto. Frankfurte vykusiame ECB valdančiosios tarybos posėdyje buvo nuspręsta, kad vienos nakties indėlių galimybės palūkanų norma bus sumažinta iki 2,75 %. Indėlių galimybės palūkanų norma – tai palūkanų norma, kurią Valdančioji taryba naudoja pinigų politikos krypčiai nustatyti.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma buvo sumažinta iki 2,9 %, o vienos nakties skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 3,15 %, sakoma ECB pranešime.
Naujosios palūkanų normos įsigalios vasario 5 d.
Po posėdžio paskelbtame pareiškime sakoma, kad Valdančiosios tarybos sprendimas mažinti indėlių galimybės palūkanų normą buvo pagrįstas atnaujintu infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos transmisijos stiprumo vertinimu.
Taryba pažymi, kad dezinfliacijos procesas iš esmės vyksta taip, kaip tikėtasi. Infliacijos dinamika ir toliau iš esmės atitinka specialistų prognozes, o per metus infliacija turėtų grįžti prie Tarybos nustatyto 2 % vidutinio laikotarpio tikslo. Dauguma bazinės infliacijos rodiklių rodo tvarų infliacijos artėjimą prie tikslo. Vidaus infliacija tebėra didelė daugiausia dėl to, kad darbo užmokestis ir kainos tam tikruose sektoriuose toliau gerokai vėluoja prisitaikyti prie anksčiau padidėjusios infliacijos. Tačiau, kaip ir tikėtasi, kainų augimas lėtėja, o pelnas iš dalies amortizuoja infliacijos poveikį.
Neseniai Tarybos sumažintos palūkanų normos pamažu mažina naujo skolinimosi kainą įmonėms ir namų ūkiams. Kartu finansavimo sąlygos tebėra įtemptos ir dėl to, kad pinigų politika tebėra ribojanti, o anksčiau padidintų palūkanų normų perdavimas kredito likučiams tebesitęsia. Kai kurios paskolos, kurių grąžinimo terminas sueina, refinansuojamos didesnėmis palūkanų normomis. Ekonomika vis dar susiduria su stabdančiais veiksniais, tačiau didėjančios realiosios pajamos ir laipsniškas pinigų politikos ribojamojo poveikio mažėjimas ilgainiui turėtų paskatinti paklausos augimą, sakoma pranešime.
Jame pažymima, kad Taryba yra įsipareigojusi užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimą ties 2 % vidutinio laikotarpio tikslu. Taryba, atsižvelgdama į duomenis, nustatys tinkamą pinigų politikos poziciją ir sprendimą priims kiekviename posėdyje. Visų pirma Tarybos sprendimai dėl palūkanų normų priklausys nuo infliacijos perspektyvų vertinimo ir bus priimami atsižvelgiant į gautus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos transmisijos stiprumą.
Taryba priduria, kad ji iš anksto neįsipareigoja palūkanų normas nukreipti tam tikra kryptimi.
Jau buvo pranešta, kad ECB ir ankstesniuose savo posėdžiuose rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. sumažino visas tris palūkanų normas. Liepos mėn. palūkanų normos nebuvo keičiamos, o prieš tai, birželio mėn. posėdyje, visos trys palūkanų normos buvo sumažintos 0,25 procentinio punkto.
Siekdama kovoti su didele infliacija, Valdančioji taryba nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. dešimt posėdžių iš eilės palaipsniui didino palūkanų normas iki rekordinių aukštumų, o vėliau jų nekeitė.
Eurostato duomenimis, gruodžio mėn. metinė infliacija euro zonoje padidėjo nuo 2,2 % lapkričio mėn. iki 2,4 %.
Šaltinis: jauns.lv