Lietuvos gyventojai jau keletą metų iš eilės gyvena infliacijos ritmu: kiekvienas apsipirkimas prekybos centre ar pokalbis su banku apie būsto paskolą tampa ne tik praktiniu klausimu, bet ir emociniu išbandymu. Nors ekonomistai kalba apie lėtėjantį kainų augimą, gyventojai to kol kas nejaučia. Kada gi galime tikėtis realaus atokvėpio?
Maisto kainos: lėtėja, bet vis dar kyla
Valstybės duomenų agentūros ataskaita rodo, kad metinė infliacija sumažėjo iki 3,2 %, tačiau maisto prekių krepšelis per metus vis tiek pabrango apie 5,6 %. Didžiausią įtaką tam turėjo pieno produktai, vaisiai, daržovės ir mėsos gaminiai.
Be to, kai kurie prekybos tinklai, siekdami išlaikyti pelno maržas, neskuba mažinti kainų net ir tada, kai žaliavos pinga. Mažesni gamintojai, ypač regionuose, stengiasi išlaikyti konkurencingas kainas, tačiau jiems tenka laviruoti tarp augančių sąnaudų ir gyventojų perkamosios galios.
Būstas: brangu ir darosi sunkiau pasiekiamas
Būsto kainos Lietuvoje nuo 2020-ųjų išaugo daugiau nei 40 %, o kai kur – ir dvigubai. Ypač dideli pokyčiai fiksuojami Vilniuje, Kaune ir pajūrio regionuose. Vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje perkopė 3 000 eurų ribą, o naujos statybos būstai centre jau seniai tapo neprieinami vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
2025 m. pradžioje pradėtos taikyti griežtesnės paskolų sąlygos, įvedus naujus būsto paskolų rizikos testus, sumažino potencialių pirkėjų skaičių. Vis dėlto tai kol kas neturi ryškios įtakos kainų korekcijai.
Ar valstybė turi planą?
Valstybė bando reaguoti – svarstomi subsidijų modeliai pirmam būstui regionuose, didinamos socialinio būsto programos, o maisto produktų grandinės skaidrinimas įtrauktas į Vyriausybės prioritetų sąrašą. Tačiau šių priemonių poveikis bus matomas tik po kelerių metų.
Laukia lėtas, bet neišvengiamas virsmas
Apibendrinant, nors 2025 m. matomas infliacijos tempų mažėjimas, kainų „užšalimas“ ar kritimas kol kas yra tik prognozė, o ne realybė. Būsto kainos gali stabilizuotis dėl mažėjančios paklausos, o maisto kainos – dėl gerėjančių derlių ir normalizuojamų tiekimo grandinių.
Tačiau tol, kol nebus sureguliuotos tiek vidaus, tiek išorės kainų formavimo grandinės, gyventojams teks susitaikyti su lėtu, bet skausmingu grįžimu į „normalių kainų“ laikotarpį.
Parašyti komentarą