Kinijos prekybos ministerija paskelbė eksporto apribojimus tam tikroms technologijoms, naudojamoms akumuliatorių komponentų gamybai ir svarbiausių mineralų, tokių kaip litis ir galis, perdirbimui. Poveikis taip pat bus daromas šių dviejų žaliavų, kurios atlieka svarbų vaidmenį puslaidininkių gamyboje, gavybos procesams. Pagal katalogą, planuojamos technologijos apima technologijas, skirtas baterijų su ličio geležies fosfatu (LFP) ir fosfato pagrindu pagamintomis katodinėmis medžiagomis gamybai. Pastarosios atlieka lemiamą vaidmenį ličio jonų baterijų, kurios dažnai naudojamos elektra varomuose automobiliuose, veikimui.
LFP yra dar viena katodinė medžiaga, naudojama ličio geležies fosfato akumuliatoriams gaminti. Jos pasižymi ekonomiškumu, mažesne rizika saugai, ilgesniu tarnavimo laiku ir dideliu terminiu bei cheminiu stabilumu. Reikėtų pažymėti, kad perkrovimas dažnai tiesiogiai pažeidžia akumuliatoriaus struktūrą, todėl reikalinga stebėjimo elektronika. LFP dažnai naudojamas energijos kaupimo įrenginiuose ir elektromobilių, balkonų elektrinių ir mobiliųjų namų baterijose. Pastarųjų bumas sumažino tokių akumuliatorių kainas.
Baterijos su LFP katodais iki šiol buvo gaminamos beveik vien tik Kinijoje. Per pastaruosius dvejus metus keletas didžiųjų tarptautinių automobilių gamintojų, tokių kaip „Volkswagen“, „Stellantis“, „General Motors“, „Hyundai“ ir „Kia“, pradėjo naudoti LFP baterijas kai kuriuose savo elektromobilių modeliuose. Pasak dienraščio „South China Morning Post“, dažniausiai tai daroma bendradarbiaujant su Kinijos e. mobilumo milžinėmis, tokiomis kaip CATL ir BYD.
Didelė eskalavimo rizika
Ypač svarbi viena sąlyga: pagal ją taip pat būtų draudžiama trečiųjų šalių bendrovėms, įsigijusioms metalų iš Kinijos, perparduoti juos JAV bendrovėms. Pekinas grasina teisinėmis pasekmėmis, jei šio reikalavimo būtų nesilaikoma. Taigi Kinijos vyriausybė verčia pirkėjus visame pasaulyje rinktis tarp JAV rinkos ir Vidurio Karalystės kaip tiekėjo. Iki šiol Pekinas vengė taikyti tokius draudimus trečiosioms šalims. Ši priemonė gali dar labiau padidinti spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms.
„Šis žingsnis žymi reikšmingą eskalaciją vykstančiame technologijų kare tarp JAV ir Kinijos“, – sakė Europos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas (Jens Eskelund), praneša naujienų tarnyba ‚Table Media‘. Europos bendrovės vis labiau nerimauja, kad gali atsidurti kryžminėje ugnyje.
Rinkos tyrimų bendrovės „Mineral Intelligence“ prognozėmis, 2030 m. Kinija turės didžiausius ličio jonų baterijų gamybos pajėgumus, kurie tuomet sudarys 67 proc. pasaulio gamybos pajėgumų. Antroje vietoje, anot pranašų, bus JAV, nors jos užims tik 14 proc. pasaulinės dalies arba penktadalį Kinijos dalies.
Konsultacijos vyks iki vasario pradžios
Prekybos ministerija dar nepaskelbė, kada įsigalios griežtesnės sąlygos. Suinteresuotosios šalys iki vasario 1 d. gali pareikšti pastabas dėl šio plano per viešas konsultacijas.
Tik gruodžio pradžioje Kinija uždraudė svarbių žaliavų ir civilinės bei karinės paskirties („dvejopos paskirties“) prekių eksportą į JAV. Ši priemonė taikoma galiui, germaniui ir pusmetaliui stibiui. Šios žaliavos yra svarbios gynybos pramonei ir lustų gamintojams. Be to, dar kartą bus sugriežtinta pasaulinė grafito eksporto kontrolė.
Reakcija į JAV sankcijas
Šie du naujausi žingsniai yra atsakas į JAV įvestas tolesnes sankcijas dėl lustų. Naujomis priemonėmis draudžiama eksportuoti svarbiausias technologijas, pavyzdžiui, didelio našumo atmintines ir puslaidininkinius įrankius, kuriuos gamina JAV bendrovės arba kuriems gaminti naudojamos JAV technologijos. JAV vyriausybė taip pat įtraukė 140 kitų Kinijos bendrovių į juodąjį sąrašą, todėl šioje srityje praktiškai neįmanoma naudotis JAV technologijomis. Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų: Ketvirtadienį Pekinas uždraudė eksportuoti dvejopo naudojimo produktus 28 JAV gynybos bendrovėms. Tarp jų – „General Dynamics“, „Boeing Defence, Space & Security“, „Lockheed Martin“ ir „Raytheon Missiles & Defence“.
Pekinas apie tai paskelbė prieš pat antrąją Donaldo Trumpo inauguraciją sausio 20 d. Išrinktasis JAV prezidentas nori nustatyti didelius muitus ir įvairius prekybos apribojimus tokioms šalims kaip Kinija ir tokiems blokams kaip ES. Pasak Vokietijos žaliavų agentūros (Dera) atstovo Siyamend Ingo Al Barazi, JAV anksti pripažino tam tikrą priklausomybę nuo Kinijos ir ėmėsi priemonių diversifikacijai. To pavyzdys – germanio perdirbimo įmonė Umicore. Tačiau Kinija vis dar išlieka svarbiausia galio ir stibio gamintoja. Vidurio Karalystė yra labai suinteresuota išlaikyti kitų šalių priklausomybę, kad galėtų kontroliuoti pardavimus. Gamybos pajėgumų problema Europoje yra žemų kainų etapai, kuriais rinka yra užtvindyta.
Šaltinis: Heise.de
Parašyti komentarą