Latvija šiais metais planuoja įvesti visiškai naują mokestį, kuris turės įtakos daugeliui žmonių ir pramonės šakų, įskaitant skaitmeninių paslaugų įmones.
Šiuo mokesčiu siekiama paskatinti ir paremti konkrečių produktų kūrimą, taip skatinant sektoriaus plėtrą. Naujasis mokestis bus nedidelis, tik 3,5 % abonentinio mokesčio, o atsakomybė už jo mokėjimą teks pačioms transliavimo platformoms, o ne jų naudotojams.
Tačiau praktikoje reikėtų pažymėti, kad tokius pokyčius dažnai lydi prenumeratos kainų didėjimas, o tai gali turėti tiesioginį poveikį galutiniams vartotojams. Taigi, net ir nedidelis mokesčio padidinimas gali lemti kainų padidėjimą, kurį pajus vartotojai visoje šalyje.
Šio naujo mokesčio idėja buvo svarstoma jau prieš metus, o advokatų kontora „Sorainen“ tuo metu išreiškė savo nuomonę apie jį. Apskaičiuota, kad šis vadinamasis „Netflix“ mokestis per metus galėtų atnešti apie 600 000 EUR, kurie bus skirti Nacionalinio kino centro veiklai, taip skatinant vietos kino ir televizijos serialų kūrimą ir plėtrą.
Ar tai turės įtakos piniginei?
Šis mokestis nebus taikomas srautinių transliacijų platformoms, kurios jau investuoja į Latvijos kino sektorių, pavyzdžiui, „Tet“ ir „Go3“, kurios bus atleistos nuo šio mokesčio mokėjimo. Toks mokestis jau taikomas maždaug 20 pasaulio šalių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje mokesčio tarifas yra 25 %, o Bulgarijoje – tik 2 % abonentinio mokesčio. Latvijoje šį mokestį planuojama įvesti šių metų viduryje, o tai gali turėti įtakos šios pramonės plėtrai ir transliacijos paslaugų kainai.
Tačiau tai dar ne viskas.
Planuojama, kad naujasis mokestis bus taikomas transliacijų bendrovėms, o pagrindinis jo tikslas – skatinti vietinio turinio kūrimą ir užtikrinti, kad Latvijoje sukurti kūriniai būtų plačiau rodomi šiose platformose. Mokestis, kuris sudarys 3,5 proc. transliacijos platformų Latvijos rinkoje gaunamų abonentinių pajamų, per metus galėtų atnešti apie 600 000 eurų.
Šios lėšos bus skiriamos Nacionaliniam kino centrui konkursams ir iniciatyvoms, kuriomis skatinama kurti vietinius filmus ir serialus, remti. Šį mokestį mokės ne vartotojai, o transliacijos paslaugų teikėjai, ir jis bus taikomas visoms Latvijos rinkoje veikiančioms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos registruotos šalyje, ar ne.
Kitų šalių patirtis rodo, kad tokio mokesčio įvedimas nėra tiesiogiai susijęs su abonentinio mokesčio padidėjimu ir gali turėti tik dalinį poveikį kainų didėjimui. Filmų prodiuseris Andrejs Ēķis pritarė mokesčio idėjai, pabrėždamas, kad tai logiškas žingsnis siekiant remti vietos turinį. Jis pažymėjo, kad tokia priemonė ypač svarbi mažoje rinkoje, nes padeda skatinti kurti vietines istorijas ir filmus, kurie yra būtini Latvijos kino pramonės plėtrai.
Europoje abonentinio mokesčio tarifai labai skiriasi – Bulgarijoje jis siekia tik 2 %, o Prancūzijoje – net 25 %, ir tai atspindi skirtingą požiūrį į mokesčių reguliavimą remiant vietos turinį.
Ar toks mokestis nebus pritaikytas Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje nėra planuojama įvesti specialų mokestį skaitmeninių paslaugų įmonėms, panašų į Latvijoje svarstomą 3,5% abonentinį mokestį transliavimo platformoms. Tačiau niekada negali žinoti, jeigu Latvijoje šis mokestis pasitvirtins ir bus labai naudingas, mūsų politikai taip pat gali įvesti tokį mokestį.
Šaltinis: abiem.baltic-course.com
Parašyti komentarą