Nuo rytojaus grąžos 1 ir 2 centų monetomis nebegausite. Įsigalioja įstatymas dėl sumų apvalinimo

Nuo rytojaus, gegužės 1 dienos, Lietuvoje įsigalioja Seimo priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas. Ši tvarka įpareigos visas prekybos ir paslaugų teikimo vietas, kuriose mokama grynaisiais pinigais, apvalinti bendrą mokėtiną sumą iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų.

Apvalinimas taikomas tik bendrai mokėtinai sumai, o ne atskirų prekių kainoms. Suma bus suapvalinama pagal šiuos principus:

• Jei galutinė suma baigsis 1 arba 2 ct – bus apvalinama žemyn iki 0 ct;
• Jei suma baigsis 3, 4, 6 arba 7 ct – bus apvalinama iki 5 ct;
• Jei suma baigsis 8 arba 9 ct – bus apvalinama iki 10 ct.

Pavyzdžiui, jei bendra pirkinių suma sieks 4,72 Eur, mokėsite 4,70 Eur. Jei 3,88 Eur – sumokėsite 3,90 Eur.

Kur apvalinimas netaikomas?

Apvalinimas bus taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Jis nebus taikomas šiais atvejais:

• Atsiskaitant kortelėmis ar kitomis negrynųjų atsiskaitymo priemonėmis;
• Naudojant dovanų kuponus ar lojalumo taškus;
• Mokant socialinėmis ar darbo užmokesčio kortelėmis;
• Išmokant pensijas ar socialines išmokas;
• Atliekant valiutos keitimą ar sumokant mokesčius.

1 ir 2 centų monetos neišnyks

Nors apvalinimo tikslas – sumažinti 1 ir 2 ct monetų poreikį, jos ir toliau liks teisėta atsiskaitymo priemonė, 1 ir 2 centų monetomis bus galima atsiskaityti bet kurioje prekybos vietoje. Tiesiog daugeliu atvejų jų nebereikės grąžai.

Kodėl to prireikė?

Lietuvos banko duomenimis, nuo euro įvedimo šalyje gyventojai pametė ar kitaip prarado net 2,4 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų. Vos apie trečdalis jų sugrįžta į apyvartą.

Kadangi šios monetos būtinos grąžai, Lietuvos bankas privalo jas nuolat kaldinti arba įsigyti iš kitų šalių. Nuo 2015 m. tam išleista apie 4,8 mln. eurų – kasmet vidutiniškai daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Kokia nauda pirkėjams ir prekybininkams?

Lietuvos bankas pabrėžia, kad apvalinimas yra neutralus tiek pirkėjui, tiek pardavėjui – dalį kartų mokėsite šiek tiek daugiau, kitą kartą – mažiau. Ilguoju laikotarpiu šie skirtumai išsilygins.

Prekybininkams sumažės grąžos tvarkymo kaštai, o pirkėjams – kasdienių smulkmenų nepatogumų. Tai ir praktinė, ir ekologinė nauda, mažinant monetų gamybos poreikį.

Kaipkada.lt pastaba ir nuomonė: Įdomu kuris prekybininkas laikysis įstatymo ir teisingai apvalins sumas? Mūsų nuomone mums pirkėjams naudos iš to bus mažai.

Sekite mus „Google News“!