Praėjus metams po draudimo dalinti nemokamai labai plonus plastikinius maišelius įsigaliojimo, Lietuvos gyventojai sunaudoja šių maišelių gerokai mažiau. Didžiųjų prekybos tinklų skaičiavimais, jų naudojimas sumažėjo nuo 30 iki 70 proc., o pirkėjai vis dažniau renkasi aplinką tausojančias alternatyvas.
„Džiaugiamės, kad vartotojai per metus tapo sąmoningesni ir smarkiai pakeitė apsipirkimo įpročius. Ir tikimės, kad šių maišelių vartojimas toliau mažės. Tos dešimtys tonų į aplinką neišmesto plastiko prisidės prie ekologiškesnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimo”, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
„Maximos“ prekybos tinklo atstovų teigimu, labai plonų plastikinių maišelių naudojimas tinklo parduotuvėse sumažėjo 52 proc. Nuo praėjusių metų liepos 1-osios, kuomet įsigaliojo draudimas nemokamai dalinti tokius maišelius, iki š. m. birželio pabaigos pirkėjai įsigijo 40 mln. maišelių. Dalis maišelių, į kuriuos pakuojama šviežia mėsa ar žuvis, išdalinta nemokamai, o 43 proc. šių maišelių parduoti po 1 centą.
„Rimi“ prekybos tinkle vienkartinių maišelių suvartojimas per metus sumažėjo 70 proc., „Norfoje“ – apie 30 proc. Šiame prekybos centre buvo parduota apie 14,7 mln. labai plonų maišelių.
„IKI“ tinklo atstovai tvirtina, kad per metus maišelių sunaudota 2,2 karto mažiau: per šį laikotarpį pirkėjams parduota apie 22 mln. labai plonų maišelių. „Lidl“ prekybos centruose maišelių panaudota 40 proc. mažiau, tokias pakuotes renkasi vos kas ketvirtas pirkėjas.
Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad pastaruosius metus vartotojai rinkdavosi draugiškesnius aplinkai sprendimus: atsinešdavo iš namų savo maišelius, vaisius ar daržoves apskritai nedėdavo į maišelius, parduotuvėse įsigydavo daugkartines pakuotes.
Lietuvoje draudimas nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose buvo priimtas 2022 m. lapkritį, jis įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d.
Eurostato duomenimis, Lietuva iki šiol išsiskyrė kaip daugiausia maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 271. Tam didžiausios įtakos turėjo Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų (iki 15 mikronų) maišelių naudojimas. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022 m. gyventojai sunaudojo virš 590 mln. vienetų maišelių.
Patekę į gamtą, plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Laikui bėgant plastikiniai maišeliai suyra į mažas, netirpias plastiko daleles – mikroplastiką, kurios patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma.
Laukiniai ir jūros gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia jų organams, todėl pririję plastikinių maišelių ar mikroplastiko dalelių gyvūnai gali žūti.
Aplinkos ministerija primena, kad maišelių apmokestinimas neišsprendžia visų taršos aplinkai klausimų. Lengvieji ir labai lengvi plastikiniai maišeliai turi būti rūšiuojami, metami į plastiko konteinerius, kad juos būtų galima perdirbti arba kitaip panaudoti.
Parašyti komentarą