Susiduriame su didžiuliu tarptautiniu neapibrėžtumu. Ką daryti su mūsų finansiniais įsipareigojimais, jei konfliktas pasieks Lietuvą? Aiškinamės, kas tuomet laukia skolininkų.
Kai mus slegia finansiniai įsipareigojimai, o visai ne toli vyksta karas, galima sunerimti. Deja, pagal įstatymus prasidėjęs karas savaime nėra priežastis nutraukti kredito sutartį. Net jei turtas sunaikintas, mes vis tiek privalome mokėti įmokas, o jų nemokėjimas turi pasekmių.
Pasipiktinimą keliantys teiginiai? Karo situacija galiausiai gali visiškai atimti iš žmogaus galimybę reguliuoti savo įsipareigojimus. Tai yra nepaprastosios aplinkybės, kuriomis vyriausybė gali padėti. Jų metu bankai taip pat turėtų pasiūlyti naudingų pagalbos priemonių.
Kas nutinka su kreditu karo metu?
Ekspertai nurodo, kad kilus ginkluotam konfliktui mūsų šalies teritorijoje, valstybė gali įsikišti, pavyzdžiui, įšaldydama palūkanų normas arba iš dalies nurašydama skolas. Panašaus įsikišimo ekstremaliomis aplinkybėmis pavyzdys – parama kredito gavėjams per COVID-19 pandemiją.
Todėl galima tikėtis, kad vyriausybė sukurs mechanizmus, kuriais bus siekiama apsaugoti skolininkus. Taip pat verta priminti, kad karo metu ieškinių senaties terminai sustabdomi.
Ką bankai gali padaryti karo metu?
Susidarius tokiai krizinei situacijai, bankai privalo apsvarstyti galimybę restruktūrizuoti nuo karo nukentėjusių klientų skolas. Pavyzdžiui, jie gali pasiūlyti atidėti įmokas arba pratęsti paskolos terminą.
Deja, kredito draudimas paprastai neapima karo žalos. Jei sunaikinamas turtas, kuriam dengiama paskola, gali būti galimybė derėtis su klientu dėl individualių paskolos grąžinimo sąlygų.
Svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti paskolos gavėjas, yra sekti oficialius vyriausybės ir savo bankų pranešimus, kad, kilus finansiniams sunkumams, galėtų kuo greičiau kreiptis į savo banką, kai atsiras tinkama paramos galimybė.
Šaltinis: innpoland.pl