Lietuvoje trumpalaikė nuoma per platformas kaip Airbnb, Booking, Vrbo ar Facebook Marketplace vis dar vyksta be aiškaus teisinio reguliavimo. Nors kai kurios savivaldybės seniai reikalauja tvarkos, o Europos Sąjunga jau numatė konkrečius įpareigojimus visoms valstybėms narėms, nacionalinis reguliavimas Lietuvoje stringa. Tuo metu verslas, gyventojai ir viešbučių sektorius atsiduria tarp interesų konflikto ir nežinios.
Augantis reiškinys be taisyklių
Trumpalaikė nuoma Lietuvoje pastaraisiais metais išgyvena augimo bumą – ypač Vilniuje, Kaune, Palangoje, Nidoje ir Trakuose. Nuomojami ne tik atskiri būstai, bet ir kambariai. Pritraukiami tiek turistai, tiek laikini gyventojai, verslo atstovai ar studentai.
Tačiau kita medalio pusė – socialinis disbalansas. Sostinės senamiestyje ar kurortuose vietos gyventojai skundžiasi triukšmu, nevaldomu atvykėlių srautu, problemomis su parkavimu bei brangstančiomis būsto kainomis. Viešbučių sektorius piktinasi nelygiomis sąlygomis – jiems galioja higienos normos, saugumo reikalavimai, licencijos ir mokesčiai, o Airbnb butą gali pasiūlyti bet kas – be registracijos, leidimo ar atsakomybės.
„Šiuo metu trumpalaikė nuoma veikia kaip „pilkoji zona“ – nei tikras verslas, nei paprasta privati veikla. Tai ne tik nelygi konkurencija, bet ir galimybė apeiti mokesčius“, – komentuoja NT teisės ekspertas Mantas P.
ES sako – gana: 2026 m. keičiasi žaidimo taisyklės
2026 m. gegužės 20 d. įsigalios Europos Sąjungos reglamentas, kuris įpareigoja visas nares įdiegti centralizuotą registracijos sistemą trumpalaikės nuomos objektams. Be unikalios registracijos, būstas negalės būti skelbiamas jokiame portale ar platformoje. Be to, tokios platformos kaip Airbnb bus įpareigotos teikti mokesčių institucijoms informaciją apie nuomos pajamas.
Nors ES nustato pagrindinius rėmus, kiekviena šalis turi pati pasirengti detalesnį reguliavimą – nuo leidimų, techninių reikalavimų iki šalių bendrijų įsitraukimo. Ir čia Lietuva stringa.
Kur stringa Lietuvos valdžia?
Dar 2024 m. pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė planus parengti reguliavimo projektą iki 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Planas apėmė:
- Privalomą registrą,
- Aiškų atskyrimą tarp verslo ir privačios nuomos,
- Platformų įpareigojimą bendradarbiauti su VMI,
- Sąlygas, kokiems būstams leidžiama vykdyti nuomą.
Tačiau šiandien – 2025-ųjų pabaiga jau netoli, o projekto vis dar nėra. Nei viešosios konsultacijos, nei įtraukimo į diskusiją su verslu, nei viešumo apie reguliavimo turinį.
Savivaldybės pasiruošusios bendradarbiauti – bet be galios
Vilniaus, Palangos ar Neringos savivaldybės ne kartą ragino leisti joms turėti bent teisę riboti trumpalaikės nuomos apimtį ar išduoti leidimus konkrečioms teritorijoms, kaip tai daro kai kurios Europos sostinės. Tačiau tokia decentralizacija – vis dar tik siūlymų lygmenyje.
Kas laukia toliau?
- Jei iki 2026 m. Lietuva nespės įgyvendinti ES reglamento, gali susilaukti sankcijų iš Europos Komisijos,
- Mokesčių inspekcija (VMI) jau nuo 2024 m. liepos gauna informaciją iš platformų apie pajamas,
- Jei sistema neveiks – išaugs šešėlis ir teisinė sumaištis.
Kol kas sprendimų nėra, bet laiko – labai mažai. Lieka tikėtis, kad valdžia supras, kad čia ne tik verslo klausimas, bet ir teisinės valstybės, skaidrumo bei sąžiningos konkurencijos išbandymas.
Parengta remiantis ES dokumentais, Lietuvos NT sektoriaus šaltiniais bei savivaldybių duomenimis.
