Lietuvos gyventojai praėjusią savaitę galėjo atsidusti lengviau – vėjuoti orai ne tik nešė lietų, bet ir žymiai pigesnę elektrą. Didmeninės elektros kainos šalyje krito net 42 procentais, o tai reiškia realų sutaupymą kiekvieno vartotojo piniginėje.
Vėjas – natūralus kainų mažintojas
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje nukrito iki 36,52 eurų už megavatvalandę. Dar geriau sekėsi mūsų kaimynams estams – jie džiaugėsi vos 30,14 eurų kaina, kuri sumažėjo net 58 procentais.
„Gamta mums padovanojo puikias sąlygas – vėjo energijos gamyba Baltijos šalyse išaugo 27 procentais. Tai tiesiogiai atsispindėjo vartotojų sąskaitose”, – paaiškina „Elektrum Lietuva” Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.
Palyginti su Vakarų Europa, Baltijos šalių situacija atrodo ypač patraukliai. Vokietijoje elektros kaina siekė 71,82 euro už megavatvalandę – beveik dvigubai brangiau nei pas mus. Lenkijoje situacija dar prastesnė – ten mokėta 75,48 euro.
Lietuva tapo elektros eksportuotoja
Įspūdingiausias praėjusios savaitės pasiekimas – Lietuva pasigamino net 104 procentus jai reikalingos elektros. Tai reiškia, kad ne tik patenkino savo poreikius, bet ir galėjo eksportuoti perteklių kaimynams.
Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 189 gigavatvalandės elektros energijos – 15 procentų daugiau nei prieš savaitę. Tuo pat metu elektros suvartojimas mažėjo 2 procentais iki 199 gigavatvalandžių.
„Estlink 2″ – svarbus žaidėjas
Po pusės metų remonto darbų vėl paleista „Estlink 2″ jungtis taip pat prisidėjo prie kainų mažėjimo. Ši povandeninė jungtis tarp Estijos ir Suomijos leido padidinti elektros importą iš Šiaurės šalių daugiau nei dvigubai – net 110 procentų.
Šiaurės šalyse vėjo energijos gamyba augo dar sparčiau – 39 procentais, o saulės energijos – 11 procentų. Visa tai sukūrė palankią situaciją elektros rinkoje.
Ką tai reiškia paprastam vartotojui?
Nepriklausomi elektros tiekėjai operatyviai reagavo į pokyčius rinkoje. „Elektrum Lietuva” praėjusią savaitę pasiūlė fiksuotą kainą vos 22,367 cento už kilovatvalandę – ir tai 14 mėnesių laikotarpiui.
Tai rodo, kad tiekėjai tikisi stabilių ar net dar palankesnių kainų ateityje. Vartotojams tai puiki proga užsifiksuoti palankias kainas ilgesniam laikui.
Baltijos šalys – energetiškai savarankiškos
Visos trys Baltijos valstybės kartu pasigamino 87 procentus joms reikalingos elektros. Tai rodo augantį regiono energetinį savarankiškumą:
- Lietuva – 104 procentai (eksportuotojas)
- Latvija – 82 procentai
- Estija – 67 procentai
Bendros elektros gamybos apimtys regione siekė 395 gigavatvalandžių, o suvartojimas – 449 gigavatvalandžių.
Žvilgsnis į ateitį
Auganti atsinaujinančių energijos šaltinių dalis Baltijos regione rodo teigiamą tendenciją. Vėjo energija tampa vis svarbesniu veiksniu formuojant elektros kainas. Kai gamta palankiai nusiteikusi, vartotojai jaučia tiesioginę naudą savo piniginėse.
Tačiau svarbu prisiminti, kad elektros kainos yra cikliškos – jos priklauso nuo oro sąlygų, techninės infrastruktūros būklės ir bendrų rinkos tendencijų. Todėl vartotojams verta sekti rinkos pokyčius ir pasinaudoti galimybėmis užsifiksuoti palankias kainas, kai jos tokios yra.
Parašyti komentarą