2024 m. Europos darbo rinka ir toliau demonstruoja ryškius skirtumus tarp šalių. Nors vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES per metus išaugo iki 33,5 euro, o euro zonoje – iki 37,3 euro, skirtingų šalių rodikliai smarkiai varijuoja. Naujausi „Eurostato“ duomenys atskleidžia, kur darbuotojai uždirba daugiausiai, o kur jų atlyginimai išlieka mažiausi.
Šie įverčiai pagrįsti penktadienį paskelbtais Eurostato duomenimis apie darbo sąnaudas.
Vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES šalyse labai skiriasi: mažiausios valandinės darbo sąnaudos yra Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje, o didžiausios – Liuksemburge, Danijoje ir Belgijoje.
Vidutinės valandinės darbo sąnaudos pramonėje ES buvo 33,9 euro, o euro zonoje – 39,8 euro. Statybų sektoriuje jie atitinkamai buvo 30 ir 33,4 euro. Paslaugų sektoriuje valandinės darbo sąnaudos svyravo nuo 33,3 EUR ES iki 36,4 EUR euro zonoje. Daugiausia su verslu nesusijusioje ekonomikoje (išskyrus viešąjį administravimą) jos buvo atitinkamai 34,2 ir 37,5 euro.
Dvi pagrindinės darbo sąnaudų sudedamosios dalys yra darbo užmokestis ir su darbo užmokesčiu nesusijusios sąnaudos (pvz., darbdavių socialinės įmokos). Su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų dalis visose visos ekonomikos darbo sąnaudose ES sudarė 24,7 %, o euro zonoje – 25,5 %. Mažiausia su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų dalis ES buvo Rumunijoje (4,8 %), Lietuvoje (5,4 %) ir Maltoje (5,8 %), o didžiausia – Prancūzijoje (32,2 %) ir Švedijoje (31,6 %).
2024 m., palyginti su 2023 m., valandinės darbo sąnaudos visos ekonomikos lygiu, išreikštos eurais, ES padidės 5 %, o euro zonoje – 4,5 %.
Euro zonoje valandinės darbo sąnaudos padidėjo visose šalyse. Labiausiai jos padidėjo Kroatijoje (+14,2 %), Latvijoje (+12,1 %) ir Lietuvoje (+10,8 %), o mažiausiai – Čekijoje (+1,3 %), Suomijoje (+1,8 %) ir Liuksemburge (+2,1 %).
Euro zonai nepriklausančiose ES šalyse valandinės darbo sąnaudos nacionaline valiuta 2024 m. padidėjo visose šalyse, o labiausiai – Rumunijoje (+14,2 %), Bulgarijoje (+13,9 %), Vengrijoje (+13,6 %) ir Lenkijoje (+12,8 %). Mažiausias padidėjimas buvo Švedijoje (+3,6 %).
Bendrosios darbo sąnaudos apima visas darbdavių išlaidas, susijusias su darbuotojų įdarbinimu. Į jas įeina išlaidos profesiniam mokymui ar kitos išlaidos, pavyzdžiui, įdarbinimo išlaidos, darbo drabužiai ir kitos darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu nesusijusios išlaidos, atėmus subsidijas.
Šaltinis: Eurostat, Delfi
