Vokietijos automobilių pramonė išgyvena sunkius laikus – Porsche planuoja iki 2029 m. panaikinti 1 900 darbo vietų pagrindinėje gamykloje Štutgarte-Zufenhauzene ir gamykloje Veizache, Volkswagen ir Mercedes-Benz mažina atlyginimus.
Vokiški automobiliai dabar grimzta į ekonominę krizę. Šis sektorius yra pagrindinis darbdavys – jam tenka 20 proc. Vokietijos pramonės, o kartu su prekių tiekimu – šeši procentai BVP, jame dirba apie 780 000 žmonių.
Didelės sąnaudos, maža grąža
Didžiausios Europoje automobilių gamintojos „Volkswagen“ kompleksas Volfsburge užima 6,5 kv. km plotą. Čia dirba apie 60 000 žmonių, o visame Volfsburgo mieste – 125 000.
Gamyklos pajėgumas – 870 000 automobilių per metus, o 2023 m. bus pagaminta 490 000 automobilių. Tarptautinės automobilių gamintojų organizacijos duomenimis, bendras Vokietijoje pagamintų automobilių skaičius sumažės nuo 5,65 mln. 2017 m. iki 4,1 mln. 2023 m.
Nuo 2017 iki 2023 m. „Volkswagen“ pardavimai sumažės nuo 10,7 mln. iki 9,2 mln. automobilių, BMW – nuo 2,46 mln. iki 2,25 mln. automobilių, o „Mercedes-Benz“ – nuo 2,3 mln. iki 2,04 mln. automobilių. Trijų didžiausių Vokietijos automobilių gamintojų ikimokestinis pelnas per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius sumažėjo trečdaliu.
Investicijos į elektromobilius buvo didžiulės, tačiau rinka neauga taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi, o konkurencija iš Kinijos ir visai neseniai JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) nustatyti muitai sudavė naują smūgį. 2023 m. pabaigoje Vokietijos vyriausybė netikėtai panaikino dosnias subsidijas elektromobiliams, o pardavimai pernai sumažėjo 27 proc. Tuo tarpu gamintojai į elektromobilių kūrimą investavo milijardus.
Automobilių pardavimai mažėja nuo 2017 m.
Finansų bendrovės „Capital Economics“ vyresnioji Europos ekonomistė Frančeska Palmas (Francesca Palmas) BBC pasakojo, kad automobilių pardavimai mažėja nuo 2017 m. ir yra sumažėję 15-20 proc. Tai esą lemia ir pandemija, ir energetikos krizė, kita priežastis, priešingai nei daugelis mano, yra ta, kad automobiliai pradėjo tarnauti ilgiau. O automobilių Europoje ir taip pakanka.
Po Rusijos pradėto karo Vokietija atsisakė pigių rusiškų dujų, o vyriausybė nusprendė uždaryti atomines elektrines. Energijos kainos yra tris-penkis kartus didesnės nei Kinijoje ir JAV, o tai turi įtakos visai pramonei.
„Nuo Thysenkrupp ir Salzgitter plieno gamyklų, gaminančių lakštinį metalą, iš kurio vėliau gaminamos durys ir variklio dangčiai, iki gamyklų, kuriose gaminamos smulkios transmisijų dalys,“ Matthiasas Schmidtas iš analitinės įmonės „Schmidt Automotive Research“ sakė BBC.
Labai brangi darbo jėga
Ekonomistai pabrėžia, kad pramoninė gamyba Vokietijoje yra brangi. Profsąjungų ir įmonių vadovų susitarimai užtikrina didelius atlyginimus automobilių pramonėje: 2023 m. vidutinis bazinis darbo užmokestis sieks 5 300 eurų, palyginti su 4 300 eurų šalies mastu. Daugelį metų tai leido gerai įdarbinti darbuotojus ir išvengti streikų, tačiau dabar tai brangiausia darbo jėga pasaulyje. 2023 m. vienam Vokietijos automobilių pramonės darbuotojui tenkančios išlaidos per valandą sudarė 62 eurus, palyginti su 29 eurais Ispanijoje ir 20 eurų Portugalijoje.
Kai „Volkswagen“ darbo tarybos vadovė Daniela Cavallo buvo priversta pranešti darbuotojams naujieną, kad vadovybė nusprendė sumažinti atlyginimus, įsivyravo tokia tyla, kad galėjai išgirsti skrendant musę.
Profsąjungos atstovai, eidami į susitikimą su vadovybe, norėjo prašyti 7 proc. padidinti atlyginimus, tačiau jiems buvo pasakyta, kad jie bus sumažinti 10 proc. ir bus panaikintos darbo vietų garantijos, o Vokietijoje tikriausiai bus uždarytos net trys gamyklos.
Susitarimas pasiektas
Per 87 metų „Volkswagen“ istoriją dar niekada nebuvo uždaryta nė viena gamykla Vokietijoje. Tačiau po aršaus profesinių sąjungų ir politikų pasipriešinimo bei įspėjamųjų streikų šis planas buvo atšauktas. Darbuotojai sutiko sumažinti atlyginimus ir premijas, tačiau „Volkswagen“ ketina iki šio dešimtmečio pabaigos panaikinti daugiau kaip 35 000 darbo vietų, žadėdama tai daryti „socialiai atsakingai“ ir be priverstinių atleidimų.
Praėjusiais metais „Mercedes-Benz“ taip pat nusprendė sumažinti atlyginimus, tikėdamasi sutaupyti kelis milijardus eurų per metus. Tuo tarpu dvi gamyklas Vokietijoje turintis „Ford“ neseniai paskelbė apie 2 800 darbo vietų mažinimą.
Metalo apdirbimo profesinės sąjungos IG Metall atstovas Steffenas Schmidtas mano, kad Vokietijos automobilių pramonę galima išgelbėti – kad ji neatsiliktų nuo kitų pasaulio šalių, jai reikia investuoti į inovacijas ir gauti vyriausybės paramą.
Šaltinis: Jauns.lv
Parašyti komentarą