Praėjusią savaitę Lietuvos elektros rinkoje įvyko netikėtas pokytis – energijos kaina krito beveik trečdaliu. Tokį ženklių kainų mažėjimą lėmė gamtos jėgos: tris kartus išaugusi vėjo jėgainių generacija ir rekordinė saulės elektrinių gamyba nuo spalio vidurio. Ar tai laikinas atokvėpis vartotojams, ar ženklas, kad atsinaujinanti energetika vis labiau diktuoja rinkos sąlygas?
Vasario 17-23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 29 proc. nuo 195 Eur / MWh iki 138 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau laikėsi šalti orai, tačiau elektros kaina sumažėjo beveik trečdaliu. Tai daugiausia lėmė tris kartus išaugusi vėjo jėgainių generacija. Jos pagamino apie 77 GWh ir padengė beveik trečdalį Lietuvos suvartojimo. Taip pat prisidėjo giedri orai – saulės elektrinių gamyba per savaitę siekė 14 GWh. Nors šis kiekis nublanksta prieš vėjo jėgainių gamybą, tačiau tai buvo didžiausia saulės elektrinių gamyba nuo spalio vidurio. Be to saulės elektrinių generacija yra sukoncentruota aplink vidurdienį ir kartais siekia net 400 MW, o tai lemia mažesnes kainas. Geras to pavyzdys yra šiandien – saulėtą pirmadienį elektros kaina 11 valandą siekia vos 50 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 8 proc. nuo 275 GWh iki 253 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 65 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 166 GWh elektros energijos, tai yra 13 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 147 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo tris kartus nuo 26 GWh iki 77 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 39 proc. nuo 77 GWh iki 47 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 20 proc. nuo 18 GWh iki 14 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 19 proc. nuo 11 GWh iki 14 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 46 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 28 proc., hidroelektrinės – 9 proc., saulės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 39 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 15 proc. nuo 150 GWh iki 127 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 83 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 4 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos siekė 21 GWh. 87 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 13 proc. į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 32 proc. Lenkijos kryptimi ir 56 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 89 proc. Lietuvos kryptimi.
Šaltinis: Elta, Pranešimas žiniasklaidai
