Konfliktai – ganėtinai dažnas reiškinys mūsų gyvenime. Tačiau tokiomis akimirkomis svarbu neleisti emocijoms pernelyg įsibėgėti, kad netektų gailėtis dėl pasekmių.
EMOCIJŲ IR KŪNO SANTYKIS
Kiekviena emocinė reakcija yra ir kūno reakcija. Patirdamas įvairias emocijas, jis siunčia signalus. „Drugeliai pilve”, gumulas gerklėje, drebantys keliai yra kūno atsakas į mūsų emocijas.
Konflikto metu išsiskiria hormonai, kurie pradeda kontroliuoti žmogaus elgesį. Veikiant šioms medžiagoms gali būti sunku suvaldyti pyktį, įniršį. Jie išsilieja skaudžiais žodžiais ir veiksmais, dėl kurių vėliau dažnai gailimės ir nesuprantame, kaip galėjome taip pasielgti.
Tačiau jei žmogus negali kontroliuoti savo jausmų, vadinasi, jis nevisiškai valdo savo kūną. Tai menas, kurio svarbu išmokti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia jas įsisąmoninti, tada atkreipti dėmesį į kūno reakciją ir praktikuojantis sulėtinti impulsą.
Jei neišmokstama tikslingai išgyventi jausmų, įtampa koncentruojasi kūne, kaupiasi ir vėliau pasireiškia ūmiomis, lėtinėmis, o kartais ir nepagydomomis ligomis.
KAIP TINKAMAI IŠGYVENTI JAUSMUS?
Susikoncentruokite į savo jausmus
Visą dėmesį nukreipkite į savo kūną. Stebėkite, kaip jaučiatės konflikto metu, kokios emocijos verda viduje, kaip jos pasireiškia. Norint tai padaryti, svarbu bent kelioms minutėms sustoti ir pabūti tyloje.
Kvėpuokite
Atrasti vidinę ramybę padės tinkamas kvėpavimas. Jei jaučiate, kad sieloje verda pyktis ar įniršis, giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą, tada iškvėpkite ir vėl sulaikykite kvėpavimą. Pakartokite šią praktiką keletą kartų, kol pajusite, kad emocijos tapo labiau prislopintos. Tai leis jums daryti išvadas ir veikti „šalta galva”, o ne esant jausmų įtakoje.
Garsiai įvardykite savo emociją
Pabandykite žodžiais nusakyti savo jausmus, pvz: „Aš supykęs”, „Aš nusiminęs”. Kai įvardijame emociją, jau imame ją kontroliuoti.
Neslopinkite savo jausmų, bet išmokite juos suvokti
Prisiimkite atsakomybę už savo emociją, priimkite ją. Šiuo metu galite naudoti teigiamus teiginius, pvz: „Tai tik mano emocija ir aš galiu su ja susitvarkyti.” Kartokite sau šią ar panašias frazes.
Pagalvokite apie savo nekontroliuojamo elgesio pasekmes konflikto metu. Ar tikrai norėtumėte, kad taip atsitiktų? Ar esate pasirengę prisiimti atsakomybę už jas?
Konflikto akimirką atlikite vizualizacijas
Norėdami sumažinti ginčo reikšmę, galite mintyse „sumažinti“ oponentą arba konflikto priežastį, įsivaizduoti, kad dabar esate ramioje jaukioje aplinkoje. Atlikite bet kokias vizualizacijas, kurios padės jums nusiraminti ir pradėti adekvačiai mąstyti.
Naudokite „savižodžius”
Kai kaltinate ką nors dėl savo nesėkmių, neigiamos emocijos tik stiprėja ir automatiškai yra transliuojamos oponentui. Kai apibūdinate įvykį, naudokite „savižodžius”:
- „Aš pykstu” – vietoj „Tu mane pykdai”;
- „Mano planai sugriuvo” – vietoj „tu sugriovei mano planus”;
- „Man nepavyko atlikti šios užduoties” – vietoj „tu sugriovei mano projektą”.
Keičiasi jūsų situacijos ir savo vaidmens konflikte suvokimas; jūs nutolstate nuo „aukos” vaidmens ir grįžtate į aktyvią poziciją. Atsiranda vidinis atsakomybės už tai, kas vyksta, jausmas. O konfliktuojant tokia formuluotė skamba mažiau provokuojančiai nei tiesioginis kaltinimas.
Jei emocijos negalima paleisti – išspręskite ją fiziškai
Galite pasitelkti bet kokias kūno praktikas: riaumoti, dantimis patraukti rankšluostį, ką nors kramtyti. Labai svarbu dirbti su žandikauliu, nes tokie judesiai mažina streso lygį organizme.
Alternatyva – bet koks aktyvus sportas: bėgimas, šokinėjimas, plaukimas, kovos menų užsiėmimai. Kūno praktikos padeda išprakaituoti hormonus, kurie išsiskiria konflikto metu, ir taip lengviau išgyventi emocijas.
Norėdami susidoroti su savo jausmais, pirmiausia turite juos atpažinti ir įvardyti. Supratimas, kas su jumis vyksta šią akimirką, suteikia daugybę savikontrolės priemonių. Paprasčiausios iš jų – kūno praktikos, susijusios su kvėpavimu ir judėjimu.
