Grenlandija – sala, kuri mums asocijuojasi su daugybe ledo ir sniego. Tačiau, pasirodo, kad per daugelį metų regionas daug jo neteko. Mokslininkai apskaičiavo, kad Grenlandija neteko daugiau kaip 2 000 kubinių kilometrų ledo. Atskiruose regionuose išnyko net 75 metrų storio ledo sluoksniai, kaip parodyta Europos kosmoso agentūra (sutrumpintai – EKA) agentūros animacijoje.
Grenlandija yra sala, padengta ledu ir sniegu. Tačiau klimato kaita regione sukelia anomalijas, dėl kurių šie sluoksniai nyksta. Tai vyksta jau kelis dešimtmečius – bent jau nuo 1998 m. Šis reiškinys kelia nerimą, o dabar jo padarinius galime atsekti įdomioje animacijoje.
EKA paskelbė animaciją, kurioje matyti Grenlandijos pokyčiai
Grenlandija pastaruoju metu neteko net 2347 kubinių kilometrų ledo. Tai didžiulis kiekis, prilygstantis didžiausio Afrikos vandens telkinio – Viktorijos ežero – vandeniui. Ledo danga nuolat nyksta ir, priklausomai nuo regiono, šie nuostoliai yra didesni ar mažesni.
Kai kuriuose Grenlandijos regionuose ledo dangos storis sumažėjo net 75 metrais! Taip atsitiko Zachariae Isstrøm ledynui. Nuostoliai akivaizdūs ir pakraščiuose, kur pastebėtos daugiau kaip 6 metrų ilgio ertmės.
Europos kosmoso agentūra, kurios palydovai stebi pokyčius Grenlandijoje, paskelbė animaciją, kurioje matyti ledo sluoksnių nykimo padariniai. Vaizdo įraše jie pažymėti raudonai. Reikia pasakyti, kad šis reiškinys įgauna milžinišką mastą.
Vaizdo įrašas:
CryoSat-2 ir ICESat-2 palydovų stebima Grenlandija
Aukščiau pateiktoje animacijoje rodomi duomenys buvo gauti dviem palydovais. Tai Europos kosmoso agentūrai priklausantis CryoSat-2 ir NASA paleistas ICESat-2. Pirmasis aparatas matuoja Žemės aukštį naudodamas radarą. Antrojo paskirtis panaši, tačiau jame naudojami lazeriniai prietaisai.
Išanalizavus abiejų palydovų informaciją paaiškėjo, kad, nepriklausomai nuo naudojamo matavimo metodo, gauti duomenys buvo labai panašūs (skirtumai siekė ne daugiau kaip 3 proc.). Taigi buvo patvirtinta (dviem būdais), kad Grenlandija iš tiesų netenka daug ledo. Taip pat nepamirškime, kad šioje saloje tirpstantis vanduo yra antras pagal dydį veiksnys Žemėje, lemiantis vandenynų ir jūrų lygio kilimą.
Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad jau dabar reikia imtis veiksmų siekiant sustabdyti Grenlandijos ledo dangos tirpimą. Priešingu atveju šis reiškinys dar labiau paspartės.
Šaltinis: Interia.pl
