Palyginimui, Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ tuo metu buvo vertinama tik 15 mlrd. eurų. Nedaugelis galėjo numatyti, kad vos po kelerių metų šis technologijų gigantė bus parduota už 20 kartų mažesnę sumą. Taigi apie viska nuo pat pradžių.
Nuo popieriaus prie telefonų
Nokios istorija prasidėjo prie Suomijos upės Nokianvirta krantų, kur 1865 m. ambicingas kalnakasybos inžinierius Fredrikas Idestamas įkūrė nedidelį popieriaus fabriką Tamperės mieste. Tuomet niekas nebūtų pagalvojęs, kad ši kukli įmonė taps pagrindu bendrovei, kuri po šimtmečio pakeis mobiliojo ryšio pasaulį.
Po trejų metų Idestamas išplėtė gamybą ir pastatė antrą fabriką Nokios mieste. Būtent šis miestas ir davė vardą būsimam technologijų gigantui – 1871 m. įmonė oficialiai gavo pavadinimą „Nokia Ab“. Taip nedidelis popieriaus gamintojas pietvakarių Suomijoje tapo būsimos telekomunikacijų imperijos pamatu.
„Nokia“ neapsiribojo popieriaus gamyba. Įmonė aktyviai plėtė savo įtakos sritis. Per strateginių susijungimų seriją su kitomis įmonėmis „Nokia“ gerokai padidino savo gamybinius pajėgumus. Jos produktų portfelis buvo įspūdingas – nuo gumos gaminių, plastiko, aliuminio, elektros generatorių, buitinės technikos iki medienos perdirbimo.
1970-ųjų pabaiga tapo lūžiu Nokios istorijoje. Įmonė pradėjo strateginę ekspansiją į elektronikos sritį, nuosekliai įsigydama smulkias technologines įmones. 1979 m. prasidėjo svarbi partnerystė – „Nokia“ susivienijo su televizorių gamintoja „Salora“ ir sukūrė įmonę „Mobira Oy“.
1981 m. ši bendra įmonė sukūrė proveržį – paleido pirmąjį pasaulyje mobiliojo ryšio tinklą „Nordic Mobile Telephone“. Po metų pasirodė „Mobira Senator“ – automobiliams skirtas telefonas, kuris tapo pirmuoju Nokios žingsniu į mobiliojo ryšio pasaulį.
1987 m. „Nokia“ pristatė revoliucinį „Mobira Cityman“ – pirmą tikrai nešiojamą telefoną, sveriantį 800 gramų. Šis aparatas gavo neoficialų pravardę „Gorba“, kai visame pasaulyje pasklido Michailo Gorbačiovo nuotrauka, kur jis naudojasi šiuo telefonu.
1980-ųjų pabaigoje pasaulinė ekonominė krizė pastatė „Nokia“ prieš sudėtingą pasirinkimą. Kaip nurodoma įmonės istoriniuose dokumentuose, vadovybei teko spręsti, „ant kurio suolo sėdėti“ – išskaidyta veikla tapo ekonomiškai nenaudinga. Atlikus analizę buvo priimtas strategiškai teisingas sprendimas – sutelkti dėmesį į telekomunikacijas. Tai tapo tikru aukso bilietu į ateitį.
Nokios aukso amžius
1990-ųjų pradžioje, priėmus strateginį sprendimą susitelkti į telekomunikacijas, įmonė sparčiai kilo į viršų. Tikra revoliucija įvyko 1991 m., kai Suomijos premjeras atliko pirmąjį skambutį per GSM tinklą naudodamas Nokios telefoną. Tai pažymėjo perėjimą nuo analoginio (1G) prie skaitmeninio (2G) ryšio – atsirado galimybės perduoti tekstinius pranešimus ir duomenis.
1992 m. „Nokia“ generaliniu direktoriumi tapo Jorma Ollila. Tais pačiais metais įmonė pristatė proveržinį modelį – „Nokia 1011“, pirmąjį masinį GSM telefoną. Nepaisant beveik pusės kilogramo svorio, šis aparatas atvėrė naują mobiliųjų ryšių erą.
1994 m. pasirodė „Nokia 2110“, kuri pasauliui pristatė garsųjį „Nokia Tune“ – vieną atpažįstamiausių garsų pasaulyje, kilusį iš Francisco Tárregos kūrinio „Gran Vals“.
1997 m. modelis „Nokia 6110“ pavergė vartotojus žaidimu „Gyvatėlė“, o 1998 m. „Nokia 5110“ sukūrė keičiamų dangtelių madą.
1999 m. vyko du svarbūs įvykiai: Jorma Ollila tapo valdybos pirmininku, o „Nokia 3210“ tapo vienu sėkmingiausių mobiliųjų telefonų istorijoje – parduota daugiau nei 160 mln. vienetų. Tai buvo pirmasis telefonas su integruota antena, suteikusia telefonui kompaktiškumo.
2000 m. pasirodė legendinis „Nokia 3310“, parduotas beveik 126 mln. vienetų tiražu. Palyginimui – „iPhone 6“ (populiariausias visų laikų iPhone) pasiekė 222 mln. ribą tik po 2014 m.
Tikru rekordu tapo „Nokia 1100“, išleista 2002 m. – parduota net 250 mln. vienetų.
Iki 2006 m. „Nokia“ užėmė 20-ą vietą „Fortune“ geriausių pasaulio įmonių sąraše. 2007 m. vertė siekė 149 mlrd. eurų, o rinkos dalis – viršijo 50 %. Tuo metu „Samsung“ vertė buvo tik 15 mlrd. eurų.
Atrodė, kad „Nokia“ yra nepalaužiama. Įmonė augo, dominavo rinkoje ir diegė inovacijas. Kiekvienas naujas modelis ne tik buvo komerciškai sėkmingas, bet ir keitė industriją. „Nokia“ ne sekė tendencijas – ji jas kūrė. Tačiau viskas greitai pasikeitė.
Krizės pradžia
2007 m. tapo lūžio tašku mobiliosios pramonės istorijoje – pasirodė pirmasis „iPhone“. Telekomunikacijų sektoriuje įvyko perversmas. Didelė ir inertiška „Nokia“ tam buvo nepasirengusi. Ji rėmėsi ilgalaike strategija ir nebuvo lanksti – tai tapo vienu iš jos silpnybių.
Tai pastebėjo ir konkurentė „Microsoft“. Įvykiai pradėjo vystytis pagal scenarijų, kurį daugelis pavadins „Trojos arkliu“. Naujuoju „Nokia“ vadovu tapo amerikietis Stivenas Elopas, anksčiau dirbęs „Microsoft“.
Jo kandidatūrą aktyviai rėmė Rista Siilasmaa – valdybos narys, siekęs direktoriaus posto ir matęs įmonės problemas. Elopas gražiai įtikinėjo, kad puikiai pažįsta Vakarų rinką ir padės „Nokia“ išeiti į šį segmentą.
Net išmintingasis Jorma Ollila palaimino jo paskyrimą. Tačiau vėliau daugelis tuo suabejojo.
Atėjus Elopui, valdyme prasidėjo keisti pokyčiai. Jis tiesiogiai kalbėjo su darbuotojais apie blogą padėtį įmonėje, neleido Jormai bendrauti su valdyba be jo dalyvavimo. Jo pagrindinė politika – atsisakyti savų kūrinių ir perduoti intelektinę nuosavybę „Microsoft“.
Iš išorės „Nokia“ vis dar atrodė galinga, bet viduje pradėjo irti. Naujoji vadovybė pamažu vedė įmonę į „Microsoft“ glėbį.
Nuosmukio laikotarpis
Vadovaujant Elopui, „Nokia“ rodikliai smuko. Rinkos dalis nuo 29 % krito iki 15,9 % (2011 m.), o po dviejų metų liko vos 3,1 %. Pardavimai krito, nuostoliai augo.
Vienas labiausiai kritikuojamų sprendimų – atsisakyti savo operacinės sistemos „MeeGo“. 2011 m. išleistas vienintelis jos pagrindu veikiantis „Nokia N9“ buvo pažangus prietaisas. Jame buvo gestų valdymas, jokių fizinių mygtukų priekyje (Apple tai padarė tik su iPhone X 2017 m.), greitas veikimas ir daugiafunkciškumas. Ši OS galėjo sukurti visą Nokios ekosistemą.
Vietoj jos Elopas pasirinko „Windows Phone“, kas pasirodė klaidinga. „Lumia 800“ išoriškai buvo identiška „N9“, bet funkcionaliai – daug silpnesnė. „Windows Phone“ taip ir netapo populiari.
Elopas pradėjo masiškai atleisti darbuotojus – iš viso apie 40 000, dauguma jų – suomiai. Įmonė prarado geriausius specialistus ir technologinį potencialą.
Savo garsiajame laiške darbuotojams Elopas palygino padėtį su žmogumi ant degančios naftos platformos: „Arba sudegti, arba šokti į šaltą jūrą.“ Bet daugelis manė, kad jis pats buvo tas „benzinas“.
Pardavimas „Microsoft“
2014 m. įvyko tai, kas atrodė neįmanoma – „Microsoft“ įsigijo Nokios įrenginių ir paslaugų padalinį kartu su patentais už 7 mlrd. dolerių. Prieš septynerius metus ji buvo verta 149 mlrd. Didžiausią vertę turėjo patentai – apie 20 000 telekomunikacijų sprendimų, už kuriuos „Microsoft“ sumokėjo tik 2 mlrd.
Tačiau „Microsoft“ nedomino Nokios verslas – po metų išformuotas išmaniųjų telefonų padalinys, o Elopas atleistas. Jis gavo 33 mln. eurų išeitinę.
Elopas neigė „Trojos arklio“ kaltinimus: „Aš visada veikiau tik akcininkų vardu ir jų labui“, – sakė jis „Nokia“ tinklaraštyje. Tiesioginių įrodymų apie piktavališkus ketinimus nebuvo rasta.
Šiandieninė „Nokia“
Priešingai nei daugelis mano, „Nokia“ visiškai neišnyko po pardavimo „Microsoft“. Šiandien ji kuria pažangias technologijas ir jas licencijuoja. Ypač stipriai ji išvystyta 5G srityje – daugiau nei 5500 jos patentų laikomi kritiškai svarbiais.
Įmonė taip pat įgyvendina naujas iniciatyvas. 2020 m. NASA skyrė „Nokia“ 14,1 mln. dolerių kurti 4G ryšį Mėnulyje – projektas, skirtas būsimai Mėnulio bazei iki 2028 m. Vėliau šios technologijos gali būti pritaikytos 5G ryšiui.
O šiandien parduodami „Nokia“ telefonai mažai ką bendro turi su originalia įmone – tai HMD Global produkcija, naudojanti prekės ženklą. 2023 m. netgi pakeistas logotipas, siekiant atsiriboti nuo mobiliojo įvaizdžio. Įmonės vadovas Pekka Lundmarkas sakė: „Dauguma vis dar mato mus kaip sėkmingą telefonų ženklą, bet tai jau ne mes. Norime pradėti naują prekės ženklo erą, orientuotą į tinklus ir pramoninę skaitmenizaciją.“
