Nešiojamųjų kompiuterių naudotojams gali kilti klausimas: ar reikia uždaryti nešiojamojo kompiuterio ekraną, kai jo nenaudoju? Pažvelkime į tai praktiškumo požiūriu, taip pat pažvelkime į nešiojamųjų kompiuterių istoriją.
Istorija
Idėja sukurti kompiuterį, kuris būtų įrenginio su ekranu ir klaviatūra viename korpuse formato, kilo dar 1968 m. vienam iš „Xerox” inžinierių.
Viskas įsibėgėjo, kai 1982 m. NASA užsakė nešiojamąjį kompiuterį. Kosmoso pramonėje tokia elektronika buvo labai patogi.
Ar galite įsivaizduoti, kad nulinės gravitacijos sąlygomis pradėtų skraidyti visi kompiuterio periferiniai įrenginiai: garso kolonėlės, kompiuterio pelė, klaviatūra ir pats monitorius su sisteminiu bloku?
Tai, švelniai tariant, nepatogu.
Taigi buvo pagamintas nešiojamasis kompiuteris „Grid Compass”, o su juo prasidėjo nauja nešiojamųjų kompiuterių gamybos era.
Jo specifikacijos buvo tokios:
- ekrano skiriamoji geba 320 × 240;
- tik 340 KB operatyviosios atminties;
- juokingas 8 MHz procesoriaus taktinis dažnis;
- svoris – 5 kilogramai;
- nešiojamojo kompiuterio korpusas pagamintas iš magnio lydinio.
Žinoma, šiais laikais nešiojamieji kompiuteriai tapo daug plonesni, galingesni, patogesni ir daugeliu atžvilgių geresni.
Ar reikia uždaryti ekraną, kai jo nenaudoju?
Konstrukcija suprojektuota taip, kad net ir nuolat sulankstomas ir išlankstomas nešiojamasis kompiuteris nesulūžtų.
Kodėl žmonės paprastai uždaro nešiojamojo kompiuterio dangtį?
- Jei reikia jį kur nors perkelti arba pasiimti su savimi;
- Kad į klaviatūros angas nepatektų dulkių, kai nešiojamojo kompiuterio nenaudojate;
- Norėdami apsaugoti nešiojamąjį kompiuterį nuo atsitiktinių klavišų paspaudimų;
- Norėdami užmigdyti nešiojamąjį kompiuterį.
Nieko baisaus, jei dėl visų šių priežasčių kompiuterio ekraną uždarysite net daug kartų per dieną, nes nešiojamasis kompiuteris yra išbandytas taip, kad kelerius metus bus sulankstomas ir išlankstomas daug kartų per dieną.
Todėl šis nešiojamojo kompiuterio komponentas yra labai patvarus ir neturėtumėte nerimauti, kad jis sulūš.
