Magnetinių audrų prognozavimas yra itin sudėtinga užduotis ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Šiomis prognozėmis užsiimantys mokslininkai paprastai kiekvieno mėnesio pradžioje parengia apytiksles prognozes, o vėliau per kitas dienas jas tikslina. Tai lemia, kad pradinės prognozės gali nesutapti su faktiniais rezultatais. Taip atsitiko balandžio 16 ir 17 d. protrūkių atveju.
Balandžio pradžioje mokslininkai prognozavo, kad balandžio 16 ir 17 d. bus ramios dienos be stiprių Saulės sutrikimų. Vietoj to balandžio 21 ir 22 d. mūsų žvaigždėje buvo tikimasi žybsnių su K indeksu 5. Tačiau iš tiesų viskas susiklostė atvirkščiai. Pirmuoju atveju stebėjimų metu užfiksuoti stiprūs Saulės trikdžiai su 6 K indeksu. Tačiau atsipalaiduoti dar anksti, nes bus pasekmių.
Nesklandumai
Pirmiausia reikėtų paaiškinti, kodėl atsiranda tokie neatitikimai. Magnetines audras prognozuoti sunku dėl to, kad neturime pakankamai galingų technologijų, kad galėtume suprasti mūsų Saulę. Todėl ji nuolat pateikia mums staigmenų – Saulės dėmių, žybsnių, žybsnių, emisijų, audrų ir kitų netikėtai įvykstančių reiškinių pavidalu. Tai ypač pastebima dabar, kai žvaigždė pasiekė savo didžiausio aktyvumo tašką per 11 metų ciklą.
Taip pat verta paminėti, kad ne visi žybsniai yra vienodi. Vieni yra stipresni, kiti – silpnesni. Šviesa ir elektromagnetinė spinduliuotė nuo Saulės iki Žemės nukeliauja per 8 minutes, tačiau po to vykstantis vainikinės masės išmetimas, kuris sąveikaudamas su planetos magnetiniu lauku sukelia geomagnetines audras, trunka kur kas ilgiau – nuo vienos iki 5 dienų. Ir mokslininkai iš anksto tiksliai nežino, kiek laiko reikės kiekvienu atveju. Greičiausi spinduliai Žemę gali pasiekti vos per 18 valandų.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad Saulė yra nepaprastai didelė, o Žemė jos fone – smėlio grūdelis. Žybsnis gali būti nukreiptas visai kita kryptimi ir nepatekti į Žemę, todėl net jei įvyks žybsnis, geomagnetinės audros gali ir nebūti.
Kas bus balandžio 21-22 d.?
Jei pažvelgtumėte į magnetometrų, ypač Kirunoje (Švedija) esančių jutiklių, duomenis, pastebėtumėte, kad jie pradėjo fiksuoti geomagnetinės audros intensyvumą atspindinčių rodiklių padidėjimą.
Taigi pirmieji geomagnetinės audros požymiai mūsų magnetiniame lauke jau juntami nuo balandžio 19 d. Panašūs duomenys gauti ir iš kelių Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje esančių magnetometrų.
Prasidėjus geomagnetiniam trikdžiui, pirmiausia reaguoja šiauriausi magnetometrai, o jam stiprėjant – žemesni magnetometrai. Kai tik sureaguos Dombos ir Solundo stotys, Europos vidutinių platumų gyventojai galės pamatyti pašvaistę žemai prie šiaurinio horizonto.
Tačiau tikimasi, kad pagrindinis poveikis bus jaučiamas balandžio 21 ir 22 dienomis. Kol kas nežinome, koks stiprus bus poveikis, tačiau žybsniai buvo gana galingi. Dėl to gali sutrikti radijo ir GPS palydovų paslaugų teikimas.
Tačiau verta prisiminti, kad Žemė yra apsaugota net nuo stiprių Saulės žybsnių. Taigi dauguma žmonių pamatys tik gražias šiaurės pašvaistes arba laikinai neteks prieigos prie radijo ryšio.
