Medžių genėjimo nauda – itin didelė. Būtent todėl šiandienos straipsnyje išsamiai aptarsime genėjimo privalumus, išsiaiškinsime, kada ir kaip jį atlikti bei sužinosime apie skirtingas genėjimo rūšis.
Medžių genėjimas
Kodėl reikia genėti medžius?
Medžių genėjimas turi dvi svarbias funkcijas:
-
- Sveikata – medžių gyvybingumo didinimas, užtikrinantis subalansuotą augimą, žydėjimą ir vaisius.
Kiekvienais metais medžių ir krūmų šakos auga, todėl vainiko gilumoje lapai negauna saulės spindulių, reikalingų maisto medžiagoms susidaryti, o tai tikrai turi neigiamos įtakos medžių išvaizdai ir vaisiams. Be to, jei laiku neatliekate genėjimo, atitinkamai padidės augalo šakų skaičius ir jų svoris. Esant tokiai apkrovai, medžio skeleto šakos gali sulūžti, o tai gali sukelti medžio ligą ir net jo mirtį. Tokiu atveju reguliarus, teisingas genėjimas sumažins šakų svorį ir užtikrins augalo tvirtumą.
-
- Estetinis vaizdas – pasiekiamas maksimalus dekoratyvinis efektas ir sukuriama patraukli augalo forma bei išvaizda.
Estetinė klausimo pusė yra svarbi tiek dekoratyviniams medžiams, tiek vaismedžiams. Senėjančių šakų sutrumpinimas skatina didesnį jaunų ūglių, turinčių didesnius lapus ir stiprius žiedpumpurius, augimą. Todėl laiku nugenėti augalai bus sveiki ir gražūs.
Ar visus medžius reikia genėti?
Ne visas medžių rūšis kasmet reikia kruopščiai genėti. Daugeliui dekoratyvinių medžių ir krūmų po pirminio formavimo pakanka tik nedidelio kosmetinio genėjimo, įskaitant nuvytusių žiedų pašalinimą, silpnų ūglių pjovimą. Reguliariai genint gyvatvores, gyvatvorė bus tankesnė ir gražesnė. Laisvai augantys krūmai po genėjimo gausiau žydi.
Kada geriausia genėti medžius?
Genėjimo laikas priklauso nuo genėjimo tipo ir individualių augalų savybių. Genėti geriausia anksti pavasarį, prieš vegetacijos sezoną (vasario pabaigoje – balandžio mėn.). Šiuo metu ūgliai turi daug drėgmės, pjūviai yra lygūs ir greitai sugyja. Tačiau žiemos ir rudens genėjimas gali pakenkti augalui ir nudžiovinti pumpurus, esančius šalia pjūvių.
Beržams ir klevams, kaip žinote, vegetacijos laikotarpis prasideda anksčiau nei kitų medžių rūšių, todėl šias rūšis geriau genėti anksčiau. Egles ir kėnius rekomenduojama genėti kartą per metus, geriausiai ūglių augimo pabaigoje (birželio pabaigoje – liepos pirmoje pusėje). Šiuo genėjimo laikotarpiu pašalinama antrinių ūglių atsiradimas ir skatinamas šoninių pumpurų susidarymas, iš kurių kitais metais išaugs nauji ūgliai. Sanitarinis genėjimas atliekamas sistemingai ištisus metus, o jo įgyvendinimo laikas priklauso nuo genėjimo tikslo. Taigi ankstyvas genėjimas turi įtakos augalo augimui, lapų dydžiui ir vainiko tankumui.
Optimalus atnaujinimo genėjimo laikas yra nuo spalio iki balandžio. Šiuo vegetatyviniu ramybės periodu medžiai toleruoja genėjimą beveik neskausmingai. Medžių nerekomenduojama genėti, jei oro temperatūra nukrinta žemiau -8-10 ° C, nes šakos tampa trapios, jos gali įtrūkti, pjūviai yra netolygūs, žaizdos gyja blogiau ir medis daug sunkiau atsigauna.
Vaismedžiai genimi jų ramybės metu (kai dar neišsiskleidę pumpurai). Tai ypač pasakytina apie jaunus medžius. Jei ši procedūra bus atlikta vėliau, dar nesubrendę jauni medžiai gali labai nusilpti. Medžius, kurie jau duoda vaisių, reikėtų genėti pora savaičių anksčiau nei jaunus medžius, nes vaisių pumpurai išbrinksta anksčiau nei lapų pumpurai. Ne ypač žiemos periodui atsparius kaulavaisius: slyvas, vyšnias, trešnes ar abrikosus, geriausia genėti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Šiuo metu nebėra didelių šalčių pavojaus, o medžiai gerai toleruos genėjimą.
Genėjimo rūšys
Yra trys medžių genėjimo tipai:
Formuojamasis genėjimas
Tikslas yra sukurti ir išlaikyti dirbtinę vainiko formą. Formuojantis genėjimas taip pat atliekamas siekiant apriboti augalų aukštį.
Sanitarinis genėjimas
Šio tipo genėjimo esmė – palaikyti sveiką vainiką, kuriame nėra persipynusių, ligos ar žaizdų pažeistų, nudžiūvusių šakų. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas šakų vietai. Pašalinamos viena į kitą besitrinančios šakos, taip pat tos šakos, kurios auga vertikaliai į viršų.
Atjauninamasis genėjimas
Dažniausiai toks genėjimas rekomenduojamas seniems medžiams ir krūmams, kurie praktiškai neauga ir neduoda vaisių. Be to, stipriai genėti reikia potencialiai pavojingus ir didelius medžius, augančius šalia vaikų žaidimų aikštelių, gyvenamųjų pastatų įėjimų ar masinio pėsčiųjų eismo vietų. Vykdant atjauninamąjį genėjimą būtina atsižvelgti į augalo amžių, sveikatą bei jo lokacijos vietą.
Kaip genėti medžius?
Medžių genėjimas yra rimta „operacija“, kuriai atlikti reikalingos specialios žinios. Būtų geriausia, jei tai atliktų specialistas, išmanantis genėjimo techniką ir žinantis medžių biologines savybes. Nepaisant daugybės knygų ir internetinių svetainių, skirtų genėjimui, yra gana sunku savarankiškai atlikti šį procesą, ypač pradedantiesiems sodininkams. Be to, yra didelė tikimybė pakenkti sodo želdiniams, o ne jiems padėti. Žinoma, jei manote, kad jūsų turimos žinios genėjimo klausimais yra pakankamos – drąsiai genėkite savo augalus ir taip suteikite jiems ne tik geresnę estetinę išvaizdą, bet ir puikią apsaugą nuo ligų.
