Tarptautine darbo diena, švenčiama kiekvienų metų gegužės 1 d., siekiant įvertinti darbuotojų indėlį į visuomenę. Šios dienos ištakos siekia 1886 m. Haymarketo (Čikaga) riaušes, per kurias kilo smurtas tarp policijos ir darbininkų. Tai puiki proga pagerbti darbuotojų, siekiančių teisingumo, lygybės ir sąžiningumo, kovą ir judėjimą.
Darbuotojų teisės visada buvo diskusijų objektas. Daugelyje pasaulio šalių darbininkams mokamas per mažas atlyginimas ir jie priversti dirbti nesaugiomis sąlygomis. Ši diena primena, kad reikia pripažinti darbuotojų indėlį į visuomenės gyvenimą – nuo būtiniausių paslaugų teikimo iki infrastruktūros kūrimo visuomenės patogumui.
Istorija
Darbo dienos ištakos siekia 1886 m., kai Hejmarkete kilo riaušės, per kurias kilo darbininkų ir policijos susirėmimai. Tūkstančiai darbininkų žygiavo Čikagos gatvėmis reikalaudami 8 valandų darbo dienos. 1889 m. Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.
Reikšmė
Tarptautinė darbo diena – tai proga pagerbti ir pripažinti darbininkų indėlį kuriant infrastruktūrą ir teikiant visuomenei svarbiausias paslaugas. Ši data taip pat primena, kad reikia pripažinti darbuotojų kovą ir judėjimą siekiant savo teisių ir gerinant darbo sąlygas.
Tarptautine darbo diena Lietuvoje
Lietuvoje Gegužės 1-oji buvo švenčiama 1919-1929 m. kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“, turėjo nedarbo dienos statusą. Taip pat po pertraukos buvo švenčiama sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę, šventės atsisakyta. Ji vėl sugrąžinta 1996 metais. Organizatorių teigimu, dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.
