Žmogaus smegenys yra vienas paslaptingiausių ir tuo pačiu galingiausių organų – jos nuolat reaguoja į aplinką, interpretuoja ją, kuria istorijas ir veikia mūsų elgesį. Tačiau nors jos dirba be perstojo, mes dažnai net nesusimąstome, kokiu mastu mūsų patirtis, emocijos ir net kasdieniai įpročiai yra formuojami šių nematomų procesų.
Keletas subtilių, tačiau reikšmingų reiškinių, su kuriais susiduriame kiekvienas – net ir patys to nesuvokdami
1. Mėgstamiausios dainos – mūsų gyvenimo atspindys
Ar kada nors susimąstėte, kodėl viena ar kita daina jums tokia artima – net jei ji visiškai neatitinka jūsų įprasto skonio? Psichologai teigia, kad tai ne atsitiktinumas. Muzikiniai kūriniai, kurie mums patinka labiausiai, dažnai būna susiję su emociškai stipriais mūsų gyvenimo momentais – pirmąja meile, kelione, netektimis ar svarbiais lūžio taškais.
Tai vadinamasis emocinės atminties kodavimas – kai tam tikras garsas (šiuo atveju daina) tampa neatsiejamas nuo konkretaus išgyvenimo. Dėl to muzika tampa ne tik fonu, bet ir emociniu laikmenos formatu, saugančiu mūsų svarbiausius prisiminimus.
2. Muzika – emocinis dirigentas
Muzika daro įtaką ne tik prisiminimams, bet ir realiai keičia mūsų nuotaiką. Kino kūrėjai tai žino labai gerai – todėl siaubo filmuose girdime nerimą keliančius garsus, o dramose – lėtą, melancholišką melodiją. Net jei žiūrėtumėte tą pačią sceną be garso, jūsų emocinė reakcija būtų visai kitokia.
Tai rodo, kad muzika aktyvuoja limbinę sistemą, kuri atsakinga už emocijų reguliavimą. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad ilgesnį laiką klausant liūdnų dainų galima net suformuoti pesimistiškesnį požiūrį į pasaulį, o nuotaikinga muzika padeda sumažinti streso lygį ir paskatina dažniau šypsotis.
3. Apgaulė, kuri veikia: placebo miegas
Ar kada nors pabudote po vos kelių valandų miego ir jautėtės stebėtinai energingi – bent jau iki tol, kol neperskaitėte, kiek valandų miegojote? Tai nėra iliuzija. Vadinamasis placebo miegas – reiškinys, kai žmogus tiki, kad gerai išsimiegojo, net jei fiziškai to nepadarė – veikia smegenų budrumo mechanizmus.
Tyrimai rodo, kad jei sąmoningai sau kartojate, jog miegojote pakankamai, jūsų pažintinė veikla trumpuoju laikotarpiu iš tiesų gali būti geresnė. Tačiau ilgalaikė miego stoka vis tiek turi neigiamą poveikį, todėl naudokite šį efektą tik kaip trumpalaikę priemonę.
4. Kalbėdami apie tikslus – juos nutoliname
Nors atrodo, kad pasidaliję tikslais su kitais susikuriame spaudimą juos įgyvendinti, iš tiesų poveikis gali būti priešingas. Kai tik apie juos pradedame kalbėti, smegenys tai užfiksuoja kaip dalinį pasiekimą – ir išskiria dopaminą, tarsi jau būtume pažengę link rezultato.
Dėl šios priežasties kai kurie tikslai lieka tik pažadais. Tad jei priklausote žmonių grupei, kuri energiją gauna ne iš žodžių, o iš veiksmų – tylus darbas gali būti efektyvesnis už viešą deklaravimą.
5. Studentų nerimas – istorinis rekordas
Šiuolaikiniai studentai patiria didesnį stresą nei 6-ojo dešimtmečio psichiatrijos pacientai. Skamba šokiruojančiai, bet tai – ne metafora. Intensyvėjantis socialinis spaudimas, darbo rinkos nestabilumas, informacinis perteklius ir nuolatinė savęs lyginimo kultūra (ypač socialiniuose tinkluose) daro milžinišką įtaką jauno žmogaus psichikai.
Tai įrodo, kad laikmetis nulemia mūsų emocinę būseną, net jei aplinkybės objektyviai nėra pavojingesnės nei anksčiau.
6. Prisiminimų klasta: mes prisimename ne įvykį, o paskutinį jo prisiminimą
Atrodo, kad mūsų atmintis saugo įvykius tarsi juostos įrašus – tačiau iš tiesų kiekvieną kartą prisimindami praeities momentą, atkuriame ne originalą, o paskutinę jo versiją. Tai reiškia, kad su kiekvienu prisiminimu mes galime jį šiek tiek pakeisti – sąmoningai arba ne.
Būtent todėl praeities įvykių suvokimas laikui bėgant gali kisti, o emocinis jų krūvis – silpnėti arba stiprėti. Tai fenomenas, kuris rodo, kaip lengvai mūsų realybė yra koreguojama smegenų.
7. Laimė užkrečiama – kaip ir liūdesys
Buvimas šalia laimingų, teigiamų žmonių iš tiesų daro mus laimingesnius – tai ne tik poetiška metafora, bet ir empiriniais duomenimis pagrįsta tiesa. Tyrimai rodo, kad emocijos sklinda socialiniais tinklais, o laimingas žmogus savo aplinkoje sukuria teigiamą bangą.
Laimės užkrečiamumas susijęs su veidrodiniais neuronais – kai mūsų smegenys automatiškai imituoja kitų emocijas. Taigi, net nesąmoningai perimame aplinkinių nuotaikas.
8. Kodėl 18–33 metai – didžiausio streso amžius
Tai laikotarpis, kai žmogus patenka į „gyvenimo formavimo spaustuvą“ – pirmosios atsakomybės, darbo pradžia, finansiniai įsipareigojimai, santykių paieškos ir šeimos kūrimas. Per šį laikotarpį psichologinis spaudimas pasiekia piką, nes žmogus vis dar mokosi, bet jau turi veikti profesionaliai.
Svarbiausia – žinoti, kad stresas šiuo etapu yra normalus reiškinys, o ne silpnumo požymis. Mokėjimas tvarkytis su emocijomis tampa vienu svarbiausių gebėjimų šiuolaikiniame gyvenime.
Apibendrinimas
Mūsų kasdienybė – tai nuolatinis sąveikavimas su pasąmonės jėgomis, kurios veikia tyliai, bet galingai. Muzika, nuotaikos, atmintis, stresas, net pokalbiai apie tikslus – viskas formuoja mūsų savijautą, mąstymą ir elgesį.
Kuo daugiau suprantame apie šiuos procesus, tuo sąmoningesnius sprendimus galime priimti. Juk pažinti save – reiškia išmokti gyventi sąmoningiau ir prasmingiau.
