Kokia yra neskubaus, į visų pojūčių palepinimą orientuoto, laimingo italų stiliaus gyvenimo paslaptis? Gioia di vivere – tai filosofija, kuria verta remtis siekiant ilgo ir kvapnaus gyvenimo.
Gioia di vivere – mėgautis kiekviena akimirka
Nelengva keliais žodžiais apibūdinti gioia di vivere filosofiją. Pažodžiui ji reiškia „gyvenimo džiaugsmą“, tačiau tai pernelyg plati sąvoka, kad visi ją suprastų vienodai. Kokia yra visada besišypsančių italų, kupinų apetito gyvenimui ir maistui, kurie, atrodo, nekreipia dėmesio į bėgantį laiką ir sugeba džiaugtis nereikšmingais dalykais, paslaptis? Verta pradėti nuo pagrindinės nuostatos gioia di vivere, t. y. kasdienybę paversti kažkuo nepaprastu. Pagalvosite: bet kaip tai padaryti? Pasirodo, tereikia pakeisti mąstymą.
Kasdien kartojamas tas pats scenarijus: pabudimas, pusryčiai, ėjimas į darbą, pietūs ir vakarienė tampa nuobodus, varginantis, keliantis stresą ir varginantis. Tuo tarpu italai laikosi visiškai kitokio požiūrio. Jie stengiasi pasikartojančioje kasdienėje rutinoje rasti akimirką, kad įvertintų tai, ką turi čia ir dabar. Pusryčiai? Niekada nevalgoma greitai, nesimėgaujant jais. Net gurkšnyje kavos, tokios pat kaip vakar, galima rasti džiaugsmo, aromato ir skonio, priminti sau, kad būtent todėl ji kasdien yra tokio paties skonio, nes sugebėjome ją pakankamai ištobulinti, kad mus tenkintų kiekvieną dieną.
Reikia atverti protą paprastiems malonumams: itin svarbus dalykas yra maistas. Gaminant pagal gioia di vivere filosofiją, dalyvauja visi pojūčiai: reikia lavinti ir regą, ir lytėjimą, ir skonį, ir klausą, kad valgis taptų švente. Nebūtina eiti į brangų restoraną: imkite pavyzdį iš italų, kurie pasikliauja naminiais skoniais ir sezoniniais vaisiais bei daržovėmis. Skoniai, tekstūros ir kvapai suteikia džiaugsmo ir priverčia mus kitaip pažvelgti į gyvenimą. Papildoma „pareiga“ – mėgautis neskubant. Absoliučiai draudžiama valgyti paskubomis, kartu nesusėdus prie stalo.
Leiskite sau visiškai atsipalaiduoti. Paprastas apsipirkimas taip pat gali tapti kelione į laimę, jei į jį žvelgsime širdimi ir neturėsime išankstinės nuostatos, kad jis tikrai bus nuobodus ar suteiks mums neigiamų emocijų.
Emocijos, kurios kuria artumą
Kalbant apie emocijas, gioie di vivere filosofija atspindi italų charakterio esmę. Tad ar turėtume būti tokie pat emocionalūs kaip jie? Visai ne, nes reikia ne keisti savo asmenybę, o kuo greičiau duoti valią savo emocijoms: pokalbiu, konfrontacija, asertyvumu. Taip pat ir pakeltu tonu, jei to reikalauja situacija. Italams patinka, kaip jie pyksta: aistringai, su visu atsidavimu ir greitu šuoliu nuo emocijos prie emocijos.
Nors rėkimas ir gestikuliavimas beveik primena spektaklį, svarbu prisiminti, kad taip pat greitai, kaip prasidėjo, jis ir baigiasi. Mat italai nemoka slėpti savo emocijų. Jie nekaupia jų, kaip daugelis iš mūsų linkę daryti, kad vėliau, kai mažiausiai tikimasi, jos rastų išėjimą didžiulės pykčio ir ilgai slėptų nuoskaudų bangos pavidalu. Jie tvarkosi čia ir dabar, kad galėtų gyventi toliau. Ir tai yra sveikas požiūris, kad jų santykiai, nesvarbu, ar tai būtų šeima, santuoka, ar partnerystė, nebūtų apsunkinti ore kabančių neišsakytų abipusių nuoskaudų. Kai nelaikome neigiamų emocijų, lengviau susitelkti į malonumą leisti laiką kartu.
Kai tarp mūsų nėra neišspręstų konfliktų sienos, taip pat lengviau išreikšti savo meilę ir dėkingumą, pavyzdžiui, prisilietimais, kurie pagal italų filosofiją gioie di vivere yra labai svarbūs: jie stiprina ryšį, pagarbą ir artumą.
Pabandykite pasimėgauti net iš pažiūros nereikšmingomis gyvenimo akimirkomis ir džiaugtis mažais malonumais: skaniu maistu ar mylimo žmogaus apkabinimu, net vis atidėliotu telefono skambučiu senam draugui – tai gali išlaisvinti, sukelti malonių pojūčių laviną ir įleisti šiek tiek „itališkos saulės“ į apniukusią sielą. Verta atrasti laimę kasdienybėje, nieko nekeičiant, išskyrus savo mąstymą.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą